Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl Skuodo r., Visagino ir Druskininkų savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS prokurorė Laura Jurevičė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama Skuodo rajono savivaldybės naudai iš tarybos nario Algerdo Rozgos priteisti 6 522 eurus.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu A. Rozgai iš savivaldybės biudžeto buvo kompensuoti 10 133 eurai su tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimui. Iš jų 7 376 eurai buvo skirti degalams, o 2 757 eurai – ryšio (telefono ir interneto) išlaidoms.

Atlikusi tyrimą prokurorė nustatė, kad A. Rozga savivaldybės lėšomis asmeninėn nuosavybėn įsigijo ryšio įrangą – mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius bei apmokėjo jų draudimą. Taip pat nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu savivaldybė A. Rozgai kompensavo kelių ryšio operatorių teiktas telefono ir interneto paslaugas. Nors tarybos narys faktiškai naudojosi vienu pagrindiniu ryšio numeriu. Nustatyta, kad už ryšio priemones ir paslaugas nepagrįstai gauta 2 364 eurai. Iš šios sumos politikas savivaldybei jau grąžino 456 eurus, o likusi grąžintina suma siekia 1 908 eurus.

Taip pat nustatyta, kad dalis deklaruotų degalų išlaidų negalėjo būti susijusios su tarybos nario pareigų vykdymu. Įvertinus tarybos ir komitetų posėdžių skaičių, karantino laikotarpio režimą bei atstumus nuo gyvenamosios vietos iki labiausiai nutolusių rajono vietovių, darytina išvada, kad Algerdas Rozga transporto priemones naudojo ne tik tarybos nario veiklai, bet ir asmeniniams poreikiams. Atlikto tyrimo duomenimis, degalai už 4 614 eurų nepriskirtini savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidoms ir turi būti grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš Visagino tarybos narės Dalios Štraupaitės 11 tūkst. 918 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Tyrimo metu prokuroras nustatė, kad D. Štraupaitei per 2019–2023 metų kadenciją nepagrįstai buvo išmokėta 10 tūkst. 567 eurų kompensacija už kurą. Politikė pirko kurą pandemijos metu, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas, o darbas vyko nuotoliniu būdu. Jai taip pat buvo apmokėta už kituose miestuose įsigytus degalus. Paaiškėjo, kad minėta tarybos narė buvo nurodžiusi, jog kadencijos metu naudojosi dviem automobiliais, kurių vienas benzininiu, o kitas – dyzeliniu varikliais. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad vienu šių automobilių apie pusantrų metų politikė negalėjo važinėti, nes buvo pasibaigęs jo civilinės atsakomybės draudimas bei techninė apžiūra. O dokumentų, kad 2019–2023 metais naudojosi antruoju automobiliu, D. Štraupaitė nepateikė. Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną arba kelias dienas iš eilės buvo perkamas ir dyzelinas, ir benzinas. Fiksuotas atvejis, kai abiejų rūšių kuras buvo pirktas tą pačią dieną, vykstant tarybos posėdžiui. Prokuroras taip pat konstatavo, kad D. Štraupaitei buvo nepagrįstai kompensuota 550 eurų už biuro patapų nuomą, nes ji nepateikė nuomos sutarties bei mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Iš politikės reikalaujama grąžinti ir 800 eurų už telefono bei interneto ryšio paslaugas, nes ji nepateikė tinkamų išlaidas pateisinančių dokumentų.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš Visagino tarybos narės Ilonos Nekrošienės 12 tūkst. 257 eurus.

Atlikęs tyrimą prokuroras nustatė, kad I. Nekrošienė pirko degalus karantino metu. Taip pat nustatyta, kad politikė pateikė benzino įsigijimo čekius ir už tą laikotarpį, kai nesinaudojo benzininiu automobiliu. Paaiškėjo, kad pagal tarybos narės pateiktus dokumentus ir abiejų jos naudotų automobilių ridas, ji negalėjo tiek pravažiuoti vien darbo reikalais. Už dalį kuro buvo apmokėta I. Nekrošienei nepriklausančiomis banko kortelėmis. Iš viso už degalus atsakovei nepagrįstai kompensuota 2 tūkst. 51 euras.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad I. Nekrošienei nepagrįstai kompensuota 5 tūkst. 216 eurų už telefono ir interneto ryšio paslaugas, nes savivaldybei apmokėjimui buvo pateiktos nedetalizuotos sąskaitos–faktūros. Daugiau nei 5 tūkst. 800 eurų nepagrįstai kompensuota už kanceliarines prekes.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama priteisti iš Druskininkų savivaldybės tarybos narės Ingos Salickienės beveik 13,6 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad per 2019–2023 metų kadenciją I. Salickienei iš Druskininkų savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 13 tūkst. 617 eurų. Buvo fiksuoti atvejai, kai politikė kurą pylė keletą kartų per vieną dieną, o atskirais atvejais buvo užpilama gerokai didesnis degalų kiekis nei telpa į automobilio kuro bakus. Nustatyta, kad degalų įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos naudojant mažiausiai 11-ka skirtingų mokėjimo kortelių. Tyrimo metu užfiksuota ir tai, kad įsigyjant degalus buvo pasinaudota ne mažiau kaip 66 nuolaidų kortelėmis. Čekučius už įsigytus degalus politikė teikė apmokėjimui ir tuo laikotarpiu, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu.
Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 145 civilinius ieškinius bendrai 1 640 491,46 eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 1 418 422 eurų.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 36 savivaldybių biudžetus.

Generalinės prokuratūros informacija