Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ veikė grubiai pažeisdama aplinkosaugos reikalavimus

„Teisminio nagrinėjimo metu bendrovės atstovas bendrovę „Grigeo Klaipėda“ įvardijo kaip ekosistemos dalį, nes yra makulatūros perdirbimo įmonė, tačiau atliktas ikiteisminis ir teisminis procesas parodė priešingai, kad bendrovė vykdė gamybą grubiai pažeisdama aplinkosauginius teisės aktus, jai išduotą TIPK leidimą, tai yra verslą vykdė savo naudai ir interesams“, – kalbėjo prokurorė.

Ji pažymėjo specialistus byloje pateikus „kategorišką išvadą“, kad Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, esantys bendrovės valymo įrenginiai buvo eksploatuojami netinkamai.

„Juose buvo įrengta sistema, įranga sisteminiam ir nuolatiniam neteisėtam nuotekų išleidimui į aplinką. Pagal organines medžiagas, nuotekų užterštumas viršijo leistinas aplinkosaugines normas 166 kartus“, – sakė G. Skersinskytė.

„Išleisdama biologiškai nevalytas nuotekas, bendrovė sistemingai pažeidinėjo aplinkosauginius teisės aktus“, – pažymėjo valstybinė kaltintoja.

Kaip nurodė prokurorė, „Grigeo Klaipėda“ savo kaltės nepripažįsta ir nors „neneigia neteisėtų bendrovės veiksmų“, bet teigia, kad šiuose veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Taip kalbėjo G. Skersinskytė teismui byloje pradėjus klausyti baigiamųjų kalbų. Joje prokuroras paprastai teismo prašo asmenį pripažinti kaltu ir įvardija jam siūlomą bausmę.

Valstybinį kaltinimą byloje G. Skersinskytė palaiko su kolege Vilija Žukauskiene.

Kaip rašė BNS, Šiaulių apygardos teismas šioje byloje yra baigęs įrodymų tyrimą.

Kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu byloje pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

Tarp kaltinamųjų yra „Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, buvę vadovai Robertas Krutikovas ir Arūnas Pasvenskas.

Kaltę iš dalies pripažįsta tik buvusi „Grigeo Klaipėda“ laborantė, šiuo metu pensininkė Rima Ivaškevičienė.

Prokurorė: neįtikina buvusio vadovo paaiškinimas dėl valdiško valymo

Kaip skelbė BNS, balandį byloje duodamas parodymus, „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas ir buvęs laikinasis vadovas Robertas Krutikovas teigė, kad prisijungimui prie savivaldybės valdomos įmonės „Klaipėdos vanduo“ valymo reikėjo sutarties.

Jos „Grigeo Klaipėda“ negalėjo paruošti stingant duomenų, kuriam laikui reikia sutarties ir neturint galutinių terminų dėl anaerobinio reaktoriaus, turėjusio pagerinti nuotekų valymą.

„Neįtikinamai skamba R. Krutikovo paaiškinimas, jog bendrovė negalėjo jungtis prie „Klaipėdos vandenų“, nes tam reikalinga sutartis, kurią sunku paruošti. Kaip matyti, 2020-ųjų sausio 7 dieną sustabdžius bendrovės nuotekų valyklos darbą, sutartis su „Klaipėdos vandenimi“ buvo parengta per pusdienį, nuotekos nukreiptos valyti“, – sakė G. Skersinskytė.

„Tai reiškia, kad sudaryti sutartį nėra problema. Problema yra taršios bendrovės nuotekos, dėl ko „Klaipėdos vanduo“ atitinkamai skaičiuoja padidintą mokestį, taiko baudas ir panašiai. Kitaip tariant, tai („Grigeo Klaipėda“ – BNS) buvo ekonomiškai nenaudinga“, – baigiamojoje kalboje pažymėjo prokurorė.

Jos teigimu, bendrovės vadovai į nuotekų valymą savivaldybės įmonėje žiūrėjo kaip į „galimas pasekmes jų neteisėtų veiksmų“.

Nuo atsakomybės atleistų eksvadovų parodymus ragina vertinti atsargiai

Byloje nuo baudžiamosios atsakomybės byloje atleisti buvęs „Grigeo Klaipėda“ vadovas Vidas Beržonskis ir buvęs gamybos direktorius Jonas Garalis.

Jie bendradarbiavo su teisėsauga padėdami atskleisti galimus kaltinamųjų, kuriems inkriminuojamas veikimas organizuotoje grupėje, nusikaltimus.

Byloje apklausti kaip liudytojai, V. Beržonskis ir J. Garalis tvirtino bendrovės valdybą žinojus apie netinkamą nuotekų valymą, tačiau nesiėmus veiksmų užkardyti taršą.

„V. Beržonskis patikino, kad informuos G. Pangonį. Vėliau V. Beržonskis pasakė, kad G. Pangonis apie situaciją žino, tačiau nuotekų valymas nėra prioritetas, prioritetas buvo didinti gamybos našumą“, – J. Garalio parodymus įgarsino G. Skersinskytė.

„Kai atvažiuodavo G. Pangonis, nuolat primindavo esančią problemą, kad ją reikia spręsti. Jis niekada nesakė, kad nedarys, tačiau ir nesprendė. Nuo 2012 iki 2019 metų problema nebuvo išspręsta“, – tęsė prokurorė.

Visgi ji akcentavo, kad V. Beržonskis ir J. Garalis 2019-ųjų gegužę buvo atleisti iš „Grigeo Klaipėda“ ir dabar su bendrove susiklostę konfliktiniai jų santykiai, vyksta teisminiai ginčai.

„Be abejo, jie gali turėti motyvą apkalbėti bendrovę ir atitinkamai darbuotojus. Lygiai taip pat bendrovė ir kiti kaltinamieji turi pagrindą kaltę suversti V. Beržonskiui ir J. Garaliui, todėl tiek jų, tiek bendrovės ir kitų kaltinamųjų parodymai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste“, – teigė G. Skersinskytė.

BNS skelbė, kad gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas įmonei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.

„Nors tiksli data, kada bendrovė pradėjo leisti nevalytas nuotekas, nenustatyta, tačiau iš operatorių parodymų matyti, jog nuotekų valymo įrenginiai dar iki 2012 metų susidūrė su nuotekų valymo problemomis ir buvo priimami neteisėti sprendimai“, – sakė prokurorė.

„Grigeo Klaipėdai“ prašoma skirti 5 mln. eurų baudą, išieškoti 48 mln. eurų žalą

Kuršių marių tarša kaltinamai bendrovei prokurorė prašo skirti 5 mln. eurų baudą ir įpareigoti ją visiškai atlyginti aplinkosaugininkų paskaičiuotą per 48 mln. eurų žalą.

G. Skersinskytė savo baigiamojoje kalboje penktadienį Šiaulių apygardos teismo taip pat paprašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti juridinio asmens reorganizaciją, kol bus įvykdyta teismo jam skirta bausmė.

„Civilinį ieškinį 48 mln. 257 tūkst. eurų (prašau – BNS) tenkinti pilnai, priteisti jį iš bendrovės Aplinkos apsaugos departamentui“, – nurodė prokurorė.

„Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui ji paprašė skirti galutinę 4 tūkst. MGL (bazinių socialinių išmokų – BNS) baudą, kas sudaro 200 tūkst. eurų.

Be to, G. Skersinskytė paprašė G. Pangoniui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą ar užimti vadovaujamas pareigas.

Jį teismo prašoma pripažinti kaltu dėl nusikalstamos grupės organizavimo, dokumento klastojimu ar disponavimu tokiu dokumentu, piktnaudžiavimo bei aplinkosaugos taisyklių pažeidimo.

„Valdybos pirmininkas davė neteisėtus nurodymus bendrovės vadovams. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, jo daroma veika truko ilgą laiką. Kaltu neprisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė organizuota grupe, yra organizatorius. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta“, – baigiamojoje kalboje sakė prokurorė.

Ekologei prašoma 150 tūkst. eurų baudos, vadovams – mažesnių

Bendrovės ekologei Ritai Liakstutytei, kurią prokuratūra laiko svarbia neteisėtų nurodymų vykdytoja, teismo prašoma skirti 150 tūkst. eurų baudą.

„Pažymėtina, kad jos vaidmuo nėra antraeilis. Būdama atsakinga už aplinkosaugą, ji veikė priešingai, duodavo patarimus, kaip slėpti taršą, ką kalbėti operatoriams“, – teigė G. Skersinskytė.

Buvusiam ilgamečiam „Grigeo Klaipėda“ (tuomet – Klaipėdos kartono fabriko) vadovui Arūnui Pasvenskui ir 2019-aisiais laikinai įmonei vadovavusiam Robertui Krutikovui prokurorė prašo skirti po 125 tūkst. eurų siekiančias baudas.

Bendrovės inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui prašoma 75 tūkst. eurų, dabartiniam „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikinui, finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui ir buvusiam technikos direktoriui Aivarui Petrokui kiekvienam – po 50 tūkst. eurų baudų.

„Grigeo Klaipėda“ gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui prokurorė teismo paprašė skirti 40 tūkst. eurų, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui – 35 tūkst. eurų, buvusiam technikos direktoriaus pavaduotojui, dabar pensininkui Rimantui Jonui Bieliauskui – 30 tūkst. eurų baudų.

Mažesnių baudų prašoma žemesnės grandies darbuotojams: buvusiai laborantei pensininkei Rimai Ivaškevičienei – 15 tūkst. eurų, valymo įrenginių operatoriams Arūnui Skierui ir Vasilijui Jefimovui – po 10 tūkst. eurų.

Prokurorė: asmenys turėjo aiškias pareigas siekdami slėpti taršą

Kaip rašė BNS, kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu byloje pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

Juos G. Skersinskytė paprašė pripažinti kaltais dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

„M. Butkevičius vykdė aukštesnių vadovų nusikalstamus nurodymus ir organizavo neteisėtą nuotekų išleidimą nuotekų valymo įrenginiuose. R. Ivaškevičienė klastojo nuotekų tyrimų duomenis, kuriuos naudojo R. Liakstutytė atsiskaitydama valstybės institucijoms, teikdama monitoringo duomenis, pildydama deklaracijas“, – baigiamojoje kalboje sakė prokurorė.

„Visi kaltinamieji turėjo aiškias pareigas ir jas vykdė turėdami vieną bendrą tikslą – išleisti biologiškai nevalytas nuotekas į aplinką ir paslėpti bendrovės taršą. Iš susirašinėjimų, žinučių, pokalbių turinio matyti, kad visi kaltinamieji vykdydami nusikalstamus veiksmus nuolat bendravo tarpusavyje, derino savo veiksmus tiek žodžiu, tiek raštu“, – teigė G. Skersinskytė.

Kaltę byloje iš dalies pripažįsta tik R. Ivaškevičienė, ką prokuratūra laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltu neprisipažino, bet „dėl susidariusios situacijos“ gailisi V. Jefimovas.

Kiti asmenys savo kaltės nepripažino ir gailesčio neišreiškė. Visiems kaltinamiesiems inkriminuotas veikimas organizuotoje grupėje, tai prokuratūra laiko jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Autorius Dominykas Biržietis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.