– Kas paskatino pasinerti į pupelių pasaulį?
– Pupeles auginu 35 metus – tiek, kiek gyvenu kaime. Tai daržovė, kurią labai mėgstu aš bei mano šeima. Kaimiško gyvenimo pradžioje tai buvo tiesiog baltos krūminės pupelės. Vėliau gavau saują vijoklinių, jas auginti sudėtingiau, nes reikia atramų. Kol gyvenimas buvo pilnas permainų ir rūpesčių, pupelės buvo tiesiog dalis maisto grandinės. Kolekcija atsirado vėliau, kai atsirado daugiau laiko. Auginu ir daug gėlių, sakyčiau, kad taip pat savotiškai kolekcionuoju, nes perku gėles turėdama tikslą – tokių dar neturiu. Pupelių įvairovė į mano daržą atėjo pamažu. Didžiulis postūmis buvo Žagarėje sutikta gėlininkė Genovaitė Mitrikienė, kuri mugėje prekiavo ne tik savo nuostabiomis viendienėmis, bet ir pupelėmis. Ji man atsiuntė 12 savo auginamų veislių pupelių, kurias ji buvo gavusi daugiausia iš turgaus bobučių. Beje, ir aš pas jas radau savo kolekcijos pradininkes. O vėliau jų atsirado vis daugiau – iš kelionių, mugių, per socialinius tinklus.
– Kiek pupelių veislių šiandien turite savo kolekcijoje?
– Šiuo metu mano kolekcijoje yra apie 70 veislių, nors esu išbandžiusi gerokai daugiau.
– Ar turite bendraminčių Lietuvoje?
– Visada ieškojau bendraminčių socialiniuose tinkluose, bet Lietuvoje radau vos kelis augintojus, kurie sutiko pasikeisti pupelėmis ir atsiuntė man keleto dar neturėtų veislių pupelių. Šiemet pajutau dar didesnį norą įsigyti daugiau pupelių ir išbandyti naujas veisles. Tikiuosi, kad prie manęs prisijungs daugiau bendraminčių. Tiesa, kažkada, nepamenu kokiame leidinyje, skaičiau apie moterį, kuri augino apie 80 veislių pupelių. Matyt, tuo metu dar nelabai man rūpėjo, todėl nebandžiau ieškoti būdų susisiekti su ja. Daug pupelių augintojų yra Ukrainoje ir Rusijoje. Susirašinėjau su viena kolekcininke iš Ukrainos dar iki karo.
– Kokios išskirtinės priežiūros reikalauja pupelės?
– Kaip ir kiekviena kultūra, pupelės reikalauja bent minimalių auginimo žinių. Sunkumų didelių nėra, jas auginti lengva. Patenkini jų poreikius, ir jos tave rudenį nudžiugina. Auginant svarbu nepersistengti su azotinėmis trąšomis, nes pupelės pačios gamina azotą. Jei trąšų bus per daug, užaugs tanki lapija, o derlius nedžiugins. Pupelės reikalauja daug kalio trąšų, todėl žydėjimo ir vaisių mezgimo metu kartą per savaitę palaistau jas pelenų skiediniu: 10 litrų vandens, stiklinė pelenų, pora šaukštų acto. Taip pat svarbu laikytis sėjomainos. Geriausi priešsėliai – bulvės, kopūstai, pomidorai. Šiek tiek paaugusias pupeles gausiai mulčiuoju šiaudais – tai padeda mažinti piktžoles, išlaikyti drėgmę, nesusiplakti žemei, todėl nereikia jos purenti, o po ilgalaikio lietaus lapai neturi sąlyčio su drėgna žeme.
– Koks sunkiausias metas auginant pupeles – ar jas sodinti, prižiūrėti, ar nuimti derlių?
– Gal sunkiausiu nepavadinčiau, bet daugiausia laiko atima derliaus nuėmimas, kai pupelės skinamos pamažu, jų džiovinimas. Jei nuskinamos ne visiškai išdžiūvusios ankštys, jas reikia vartyti, o jei kiekis nemažas, plonai paskleisti nepavyksta. Gvildenti pupeles man tikras malonumas, šį užsiėmimą pavadinčiau suaugusiųjų „kindersiurprizu“, nes nežinai, ką rasi atvėręs ankštį. Toliau eina rūšiavimas pagal veisles – atrenkamos nekondicinės, veislės neatitinkančio dydžio. O kur dar stiklainiai, maišeliai, datos, pavadinimai, užrašai, pastabos ir pastebėjimai... Tai reikalauja tikrai nemažai laiko.
– Kokios pupelės jūsų mėgstamiausios?
– Pupelės yra skirtos pasidžiaugti ir valgyti. Išvirus, jų gražus piešinys išnyksta. Daugeliui nepatinka tamsios pupelės, nes jos sriubai suteikia „murziną“ spalvą. Tačiau juodosios pupelės savo savybėmis yra pačios naudingiausios. Auginu tik dvi veisles baltųjų pupelių – vieną krūminę ir vieną vijoklinę.
Kasmet auginu daug didelių baltųjų pupelių, vadinamųjų šabalbonų. Jos labai skanios, o vasarą uždengia ne itin gražų statinį. Visada išmėginu naujokes, joms skiriu daugiau dėmesio, pasižymiu veisles, stebiu jų augimą, derėjimo laiką, atsparumą ligoms.
– Kaip skirstomos pupelės pagal aukštį ir dydį?
– Krūminėmis pupelėmis vadinamos tos, kurios užauga apie 30–40 cm aukščio, pusiau vijoklinės auga iki 1 m, o vijoklinės gali užaugti ir iki 2–4,5 m. Subrendusios, tačiau neišdžiūvusios pupelės vadinamos smulkiagrūdėmis – jų dydis svyruoja nuo 0,7 iki 1 cm, vidutinėmis, kurių dydis apie 2 cm, ir stambiagrūdėmis, kurios pasiekia 2–4 cm.
Šparaginės pupelės būna krūminės ir vijoklinės. Jos valgomos pieniškos stadijos, kol pupelės viduje dar nesusiformavusios. Ankštys gali būti gelsvos, žalios ar violetinės. Grūdeliai dažniausiai būna balti arba rusvi. Šį rudenį iš Nyderlandų atkeliavo 10 šparaginių pupelių veislių, tačiau nė viena jų nėra balta – bus įdomu išbandyti. Nesu didelė šparaginių pupelių gerbėja, nes dažnai praleidžiu tinkamą skynimo laiką. O kai jos subrandina pupeles ir išdžiūsta, labai sunku jas gliaudyti.
– Ar visos jūsų pupelės auga lauke? Kada jas geriausia sodinti?
– Esu išbandžiusi nemažai veislių, kurios nepritaikytos Lietuvos klimatui. Didžioji dalis jų nesubrandino sėklų. Šiltnamis taip pat nepadėjo, bet knietėjo pabandyti.
Kad derlius subręstų anksčiau, pačias vėlyviausias veisles pasisėju indeliuose šiltnamyje. Turiu veislių, kurios puikiai auga Italijoje, tačiau pas mus vos spėja subręsti – ir tai tik tada, jei ruduo būna palankus. Tokias veisles dažniausiai susidaiginu šiltnamyje, tačiau kartais, dėl laiko stokos ar gamtos terminų spaudimo, pasėju tiesiai į dirvą. Greičiau sudygsta, jei apdengiu agroplėvele.
– Iš kokių pasaulio šalių jos atkeliavo, kiek turite lietuviškų pupelių veislių?
– Pupelių geografija labai plati – atkeliavo iš Amerikos, Austrijos, Airijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos ir Nyderlandų kolekcininkų. 80 proc. pupelių turi veislės vardus. Tačiau kartais ta pati veislė skirtingose šalyse turi skirtingus pavadinimus. Žmonės dažnai suteikia savo vardus, perduodami juos iš kartos į kartą. Milžiniškos baltosios pupelės vadinamos „Greek Elephant“.
Lietuviškų veislių turiu vos kelias – tai Dotnuvos gelsvosios, liaudyje vadinamos „Cukrinukėmis“, „Kakavinės“, „Spanguolinės“. Pastarųjų nebeauginu, nes sudorojo vytulys. Kadaise auginau „Baltiją“, tačiau nesu tikra, kodėl nebeauginu – gal dėl to, kad nenustebino derliumi, o gal tiesiog todėl, kad buvo baltos, nes man įdomiausios – margos ir spalvotos pupelės.
– Kokios pupelės yra derlingiausios?
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 31 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.