R. Ežerskienė: Ar tai žmogus, ar dirbtinis intelektas? Žaidimo taisyklės keičiasi

Būtent dėl to nuo rugpjūčio 2 d. keičiasi ir taisyklės. Europos Sąjungoje įsigalioja nauji Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad žmonės žinotų, kada susiduria su dirbtinio intelekto sukurtu ar reikšmingai pakeistu turiniu.

Kitaip tariant, kai kuriais atvejais nebeužteks tiesiog naudoti dirbtinį intelektą – reikės ir atvirai pasakyti, kada jis buvo pasitelktas. Tai aktualu tiek technologijų kūrėjams, tiek įmonėms, kurios DI sprendimus naudoja savo veikloje.

Investavimo sritis – viena labiausiai pažeidžiamų

Viena svarbiausių naujų taisyklių sričių susijusi su vadinamosiomis giliosiomis klastotėmis, arba „deepfake“ turiniu. Ar jums kada nors teko žiūrėti vaizdo įrašą ir suabejoti, ar jame matote tikrą žmogų, ar dirbtinio intelekto sukurtą jo atvaizdą? Tobulėjant technologijoms, tokie klausimai kyla vis dažniau. Todėl naujos taisyklės numato, kad realistiškas dirbtinio intelekto sukurtas ar reikšmingai pakeistas vaizdo ir garso turinys turės būti aiškiai pažymėtas.

Ši tema ypač aktuali investavimo srityje. Pastaraisiais metais ne kartą matėme atvejų, kai žinomi verslo lyderiai, ekonomistai ar investavimo ekspertai tariamai ragino investuoti į „išskirtinę galimybę“ ar žadėjo neįprastai didelę grąžą. Tačiau iš pirmo žvilgsnio įtikinamai atrodę įrašai neretai būdavo dirbtinio intelekto sukurtos giliosios klastotės, skirtos sukurti pasitikėjimą ir paskatinti žmones priimti skubotus finansinius sprendimus.

Tačiau svarbu suprasti, kad naujosios taisyklės savaime nesustabdys sukčių. Tie, kurie sąmoningai kuria klastotes ir siekia apgauti žmones, greičiausiai nesirūpins reikalavimu pažymėti dirbtinio intelekto sukurtą turinį. Vis dėlto šie reikalavimai padeda nustatyti aiškesnes taisykles teisėtai veikiančioms organizacijoms ir primena vartotojams kritiškai vertinti matomą informaciją.

Robo-investavimas: skaidrumas ne tik apie klastotes

Yra ir kita pusė, apie kurią kalbama rečiau, tačiau ji ne mažiau aktuali – automatizuoti investavimo sprendimai, dažnai vadinami robo-investavimu.

Dirbtinis intelektas investavimo paslaugose naudojamas jau seniai. Jis gali padėti analizuoti duomenis ar valdyti investicinius portfelius pagal iš anksto nustatytas taisykles. Tokios paslaugos savaime nėra nei rizikingos, nei nepatikimos. Priešingai, daugelis jų yra teisėtos, prižiūrimos ir plačiai naudojamos visame pasaulyje.

Vis dėlto klientui ne visada lengva suprasti, kur baigiasi teisėta investavimo paslauga ir prasideda bandymas pasinaudoti dirbtinio intelekto populiarumu. Būtent todėl svarbus skaidrumas. Patikima investavimo platforma aiškiai nurodo, kokia įmonė teikia paslaugą, ar ji turi reikiamas licencijas, kokį vaidmenį investavimo procese atlieka dirbtinis intelektas ir kokios rizikos yra susijusios su investavimu.

Jei kyla abejonių, verta atlikti paprastą patikrinimą: pasidomėti, ar įmonė yra prižiūrima finansų rinkos priežiūros institucijos, ar aiškiai pateikia kontaktinius duomenis, ar neatmeta investavimo rizikos ir nežada garantuotos grąžos. Būtent pažadai greitai ir lengvai uždirbti dažniausiai yra pirmasis ženklas, kad pasiūlymu reikėtų suabejoti.

Ką tai reiškia praktiškai?

Svarbu suprasti, kad naujosios taisyklės nereiškia, jog nuo šiol kiekvienas dirbtinio intelekto panaudojimo atvejis turės būti pažymėtas specialiu užrašu. Jei DI padeda sutrumpinti tekstą, ar pataisyti rašybą, dažniausiai niekas nesikeičia.

Keičiasi kas kita. Kai žmogui gali būti sunku suprasti, kad jis bendrauja su dirbtiniu intelektu, žiūri DI sukurtą vaizdo įrašą ar skaito dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį, apie tai turės būti kalbama atvirai.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip formalumas. Tačiau iš tiesų kalbame apie pasitikėjimą. Juk yra skirtumas, ar investavimo rekomendaciją pateikia žmogus, ar ją sugeneruoja algoritmas. Kaip ir yra skirtumas, ar vaizdo įraše matome tikrą žmogų, ar jo dirbtinio intelekto sukurtą versiją.

Todėl organizacijoms verta jau dabar peržiūrėti, kur ir kaip jų veikloje naudojamas dirbtinis intelektas.

Be to, naujosios taisyklės nėra vien rekomendacinio pobūdžio. Už rimčiausius DI akto pažeidimus numatytos baudos gali siekti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.

Tačiau svarbiausia šio reguliavimo žinutė nėra baudos. Ji daug paprastesnė: žmonės turi teisę žinoti, kada susiduria su dirbtiniu intelektu. Kuo daugiau šios technologijos mūsų kasdienybėje, tuo svarbesnis tampa ne pats faktas, kad ji naudojama, o skaidrumas, kaip ir kokiu tikslu ji naudojama.

AS „Citadele banka“ informacija