R. Ežerskienė. Duomenys rodo, jog lietuviai pasitiki savo finansais, bet abejoja šalies ekonomika

Asmeniniai finansai išlieka stabilūs

„Citadele“ banko atlikta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų apklausa parodė, kad beveik kas penktas gyventojas, arba 19,3 proc., teigia, jog per pastaruosius tris mėnesius jo finansinė padėtis pagerėjo, o 18,9 proc. sako, kad ji pablogėjo. Didžiausia dalis, 61,8 proc., nurodo, kad jų finansinė padėtis išliko nepakitusi. Vertinant apskritai, rezultatai signalizuoja apie stabilumą, o ne situacijos prastėjimą.

Žvelgiant į ateitį, pasitikėjimas yra dar tvirtesnis. Beveik 60 proc. respondentų teigia esantys įsitikinę, kad per artimiausius tris mėnesius sugebės valdyti savo asmeninius finansus. Tik 8,7 proc. nurodo tokio pasitikėjimo neturintys. Pagal abu rodiklius išsiskiria 40–49 metų amžiaus grupė: šios grupės gyventojai dažniausiai nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastarąjį ketvirtį pagerėjo (taip teigė 23,0 proc.) ir buvo vieni labiausiai pasitikinčių artimiausiu laikotarpiu, 63,6 proc.

Labiausiai savo finansais pasitiki Vilniaus gyventojai: 68,1 proc. jų teigia jaučiantys užtikrintumą dėl gebėjimo valdyti savo finansus. Kaune šis rodiklis siekia 58,6 proc., o mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse sudaro apie 58 proc. Skirtumas yra matomas, tačiau nėra reikšmingas. Finansinis pasitikėjimas Lietuvos visuomenėje yra gana plačiai paplitęs.

Baltijos šalių kontekste Lietuvos rezultatai yra labiausiai subalansuoti. Latvijoje 16 proc. gyventojų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastarąjį ketvirtį pagerėjo, o 25 proc. teigė, kad ji pablogėjo – tai didesnis atotrūkis nei Lietuvoje. Estijoje situacija sudėtingiausia: 33 proc. gyventojų nurodė, kad jų asmeninė finansinė padėtis pablogėjo, ir tai yra didžiausia dalis regione, palyginti su 17 proc., kurių padėtis pagerėjo. Vertinant pasitikėjimą artimiausiu laikotarpiu, Baltijos šalyse pirmauja Latvija, kur šis rodiklis siekia 66 proc., o labiausiai atsilieka Estija su 58 proc. Tuo tarpu Lietuva yra tarp šių dviejų šalių: gyventojai pasitiki savo finansais, tačiau matomas tas pats struktūrinis atsargumas, būdingas visam regionui.

Santaupų rezervas: pakankamas, bet ne visiems

Paklausti apie finansinį atsparumą, konkrečiai, ar turi pakankamai santaupų arba rezervų netikėtoms išlaidoms padengti, 47,6 proc. lietuvių teigia jaučiantys užtikrintumą. Šiek tiek daugiau nei penktadalis (20,5 proc.), sako tokio užtikrintumo neturintys.

Didžiausią finansinį atsparumą nurodo keturiasdešimtmečiai: 56,1 proc. 40–49 metų gyventojų jaučiasi užtikrinti dėl savo santaupų rezervo. Jaunesnės amžiaus grupės yra kiek labiau pažeidžiamos: 48,1 proc. 18–29 metų ir 46,5 proc. 30–39 metų gyventojų teigia besijaučiantys užtikrinti. Vyresnių nei 50 metų gyventojų grupėse šis rodiklis svyruoja apie 43–45 proc.

Toks pasiskirstymas nėra netikėtas. Vidutinio amžiaus žmonės paprastai būna sukaupę daugiau santaupų, palyginti su turimais finansiniais įsipareigojimais, nei jaunesni suaugusieji, kurie dar kuria karjerą ir prisiima įsipareigojimų, arba gerokai vyresni žmonės, gyvenantys iš fiksuotų pajamų. Tai rodo, kad finansinis atsparumas Lietuvoje yra realus, bet netolygus, o jaunesnė dirbančiųjų visuomenės dalis yra labiau pažeidžiama netikėtų sukrėtimų, nei galėtų atrodyti žvelgiant tik į bendruosius rodiklius.

Ekonomika: tikimasi sąstingio, optimizmo mažai

Vertinant bendrą šalies ekonominę padėtį, Lietuvos gyventojų nuotaikos pastebimai keičiasi. Daugiau nei trečdalis respondentų, 35,6 proc., tikisi, kad per artimiausius tris mėnesius šalies ekonomikos padėtis prastės. Tik 12,1 proc. mano, kad ji gerės. Dauguma, 52,3 proc., nesitiki pokyčių. Tai labiau sąstingio, o ne atsigavimo lūkestis.

Skirtumai tarp miestų yra reikšmingi. Vilniuje 30,0 proc. gyventojų tikisi, kad ekonomika prastės, ir tai yra nuosaikiausias vertinimas šalyje. Kaune ši dalis išauga iki 48,1 proc., todėl tai yra pesimistiškiausias miestas šiame tyrime. Visose amžiaus grupėse išlieka atotrūkis tarp pasitikėjimo asmeniniais finansais ir pesimizmo dėl makroekonominės padėties: net tarp labiausiai savo finansais pasitikinčių grupių lūkestis, kad šalies ekonomika gerės, yra silpnas.

Tai gerai žinomas reiškinys, būdingas laikotarpiams po infliacijos šuolio. Namų ūkiai koreguoja savo elgseną: stabilizuoja išlaidas, iš naujo kaupia santaupų rezervus ir atsargiau valdo skolas. Tokios pastangos iš tiesų pagerina padėtį namų ūkių lygmeniu. Tačiau platesni ekonomikos signalai išlieka nevienareikšmiai: neapibrėžtumas dėl palūkanų normų aplinkos, vangi išorės paklausa ir geopolitinės įtampos daro įtaką tam, kaip žmonės vertina ekonomiką už savo namų ūkio ribų.

Ką tai reiškia?

Lietuvos tyrimo rezultatai atskleidžia tendencijas, į kurias verta atkreipti dėmesį. Namų ūkių finansinis pasitikėjimas yra tvirtas. Gyventojų, kurie jaučiasi finansiškai prasčiau nei prieš tris mėnesius, dalis beveik sutampa su dalimi tų, kurie jaučiasi geriau. Santaupų rezervą turi beveik pusė žmonių. Tai yra svarbūs pagrindai vartojimui, kredito kokybei ir ekonominiam aktyvumui.

Tačiau pasitikėjimo atotrūkį taip pat verta stebėti. Kai namų ūkiai mano, kad platesnė ekonomikos padėtis silpnės, net jei jų pačių finansai išlieka stabilūs, jie linkę ilgiau elgtis atsargiai, nei galbūt rodytų vien duomenys. Toks atsargumas yra racionalus, tačiau jis taip pat gali slopinti ekonomikos atsigavimą, kuris kitu atveju galėtų sekti po namų ūkių finansinio stabilizavimosi.

Tiek politikos formuotojų, tiek finansų institucijų užduotis yra sudaryti sąlygas šiam namų ūkių atsparumui virsti aktyvesniais ekonominiais sprendimais. Finansiškai stabili, bet dėl makroekonominės aplinkos neužtikrinta visuomenė neleidžia pinigų, neinvestuoja ir neprisiima apskaičiuotos rizikos taip laisvai, kaip galėtų. Šio pasitikėjimo atotrūkio mažinimas per aiškumą, stabilumą ir patikimus signalus apie ekonominę aplinką yra darbas, kuris namų ūkių finansinę sveikatą gali paversti platesniu ekonomikos augimo impulsu.

Tyrimą „Citadele“ banko užsakymu 2025 m. liepą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje internetu apklausta daugiau nei 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

AS „Citadele banka“ informacija