R. Ežerskienė. Norime gyventi 100 metų – bet ar esame tam finansiškai pasiruošę?

Gyvename ilgiau – bet ar planuojame toliau?

Paskutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023 m. buvo didžiausia nuo 1958-ųjų, kai pradėti rinkti tokie duomenys, ir siekė 77,43 metų – moterims 81,7, o vyrams 72,9 metų. Per tris dešimtmečius šis rodiklis pailgėjo maždaug devyneriais metais.

Europos Komisijos 2024 m. senėjimo ataskaitoje „Ageing Report 2024“ prognozuojama, kad iki 2070 m. Europos Sąjungoje vidutinė gyvenimo trukmė vyrams sieks apie 86 metus, o moterims priartės prie 90 metų ribos.

Tai reiškia, kad pensijoje galime praleisti ne 15–20, o 25–30 metų. Toks pokytis keičia ne tik sveikatos apsaugos ar socialinės politikos iššūkius – jis iš esmės keičia ir asmeninių finansų planavimo logiką.

Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pasaulinis pensijų santaupų deficitas iki 2050 m. gali išaugti iki maždaug 400 trilijonų JAV dolerių. Už šio skaičiaus slypi paprasta realybė – gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau daugelio žmonių finansinis pasirengimas šiam pokyčiui išlieka nepakankamas.

Reikšmingi pokyčiai pensijų sistemoje

Globalios tendencijos atsispindi ir Lietuvoje. Gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau būtent tuo metu, kai ilgaamžiškumas reikalauja daugiau dėmesio ilgalaikiam finansiniam planavimui, 2026-ieji tapo lūžio metais Lietuvos pensijų sistemoje.

Iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos jau pasitraukė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Pats sprendimas pasitraukti nėra nei teisingas, nei klaidingas – kiekvieno žmogaus aplinkybės ir finansiniai tikslai skirtingi. Tačiau šis pokytis primena, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia ir ilgesnį laikotarpį, kurį reikės finansuoti.

Šiandien daug investuojame į sveikatą, aktyvų gyvenimo būdą ir ilgaamžiškumą. Tačiau kartu svarbu pasirūpinti ir finansine šios vizijos puse. Todėl svarbiausia ne tai, kokią konkrečią kaupimo priemonę pasirenkame, o ar apskritai turime planą, kaip kaupti kapitalą ateičiai – per pensijų fondus, investicijas, nekilnojamąjį turtą ar kitas priemones. Kuo ilgiau gyvename, tuo svarbesnis tampa finansinis pasirengimas ilgesnei senatvei.

Laiko galia veikia tik tiems, kurie ją išnaudoja

Finansinį planavimą dažnai atidedame „vėlesniam laikui“ – kai uždirbsime daugiau, kai vaikai užaugs, kai grąžinsime paskolą. Problema ta, kad „vėliau“ ateina greičiau, nei tikimės.

Tarptautiniai tyrimai nuosekliai rodo tą patį dėsningumą – žmonės, pradėję kaupti ir investuoti anksčiau, net ir mažesnėmis sumomis, ilgainiui sukaupia reikšmingai didesnį kapitalą nei tie, kurie pradeda vėliau, nors ir skiria didesnes įmokas. Sudėtinių palūkanų efektas veikia tik tada, kai jam suteikiame svarbiausią ingredientą – laiką.

Būsto paskola, vaikų išsilavinimas ar kasdienės išlaidos dažnai tampa pagrindiniais finansiniais prioritetais. Tačiau greta jų svarbu numatyti vietos ir ilgalaikiam finansiniam saugumui.

Ilgaamžiškumas – ne tik sveikatos, bet ir finansų klausimas

Gyvename laikotarpiu, kai neapibrėžtumas tapo nuolatine ekonominės aplinkos dalimi. Tačiau būtent todėl ilgalaikis finansinis planavimas tampa dar svarbesnis. Kuo ilgiau gyvename, tuo didesnę reikšmę įgauna sukauptas kapitalas, investicijos ir kiti finansinio saugumo šaltiniai.

Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra viena pozityviausių šių laikų tendencijų. Tačiau ji kartu reiškia ir didesnę atsakomybę planuojant asmeninius finansus. Jei investuojame į savo sveikatą ir siekiame gyventi ilgiau, verta pasirūpinti ir tuo, kaip finansuosime tuos papildomus gyvenimo metus.

„Citadele“ banko (Lietuva) informacija