Radioaktyviosios sėklos: vienkartinė procedūra gydo priešinės liaukos vėžį

„Kadangi mano PSA rodiklis nebuvo didelis, o iš aštuonių biopsijos stulpelių tik keturiuose buvo rasta pakitusių ląstelių, patvirtinančių vėžį, nusprendžiau rinktis brachiterapiją. Žinoma, pasidomėjau kitais galimais gydymo būdais, pasigilinau į visus jų pliusus ir minusus,“ – pasakoja vyriškis.

Pasak sutikusio pasidalyti savo ligos istorija vyro, jam dar neteko sutikti žmogaus, kuriam patiktų gulėti ligoninėje, tad patraukliai atrodė trys dienos, kurios reikalingos ligoninėje atlikti brachiterapijos procedūrą. „Iš vakaro atsiguliau į skyrių, kitą dieną iš ryto dar kartą konsultavo gydytojai, po pietų jaunų daktariukų komanda atliko procedūrą. Ženklesnių komplikacijų nebuvo, nedidelis diskomfortas gana greitai praėjo. Dabar man jau septyniasdešimt ir negaliu tiksliai pasakyti, ar šiokie tokie šalutiniai reiškiniai yra dėl amžiaus, ar dėl buvusios procedūros,“ – pasakoja Adomas T.

Nerimo vyrui sukėlė po dešimties metų dėl stuburo skausmų atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kurį vertinęs radiologas net nedvejodamas užrašė – metastazės. „Nedelsdamas kreipiausi į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Konsultacinės poliklinikos urologą Saulių Žilį, kuris nukreipė atlikti kaulų scintigrafijos tyrimą. Jį atlikę branduolinės medicinos specialistai paneigė tokią nuomonę. Suprantu, kad visiškai ramus negali likti, apsilankau periodiškai pas gydytoją S. Žilį, bet panikuoti dėl atsiradusių tarpinių vertinimų taip pat nereikėtų,“ – ramiai pasakoja Adomas T.

Brachiterapija tinkama įvairaus amžiaus pacientams

„Žemos dozės galios spindulinės terapijos metodas – brachiterapija naudojamas pakankamai seniai. Dažnai žmonės nepasitiki, išsigąsta seno gydymo metodo, galvoja, kad gal yra kažkas naujesnio. Tačiau šiuo atveju yra kaip tik priešingai: gydymo metodas ir procedūrą atliekantys specialistai turi ilgametę patirtį, mes žinome, ko galime tikėtis, ko gali tikėtis pacientas, su kokiomis problemomis jis gali susidurti. Neseniai publikuotame moksliniame straipsnyje pateikiami duomenys tyrimo, kuriame buvo įtraukti 706 radioktyviomis jodo sėklomis gydyti pacientai ir jie stebėti daugiau nei dešimt metų. Šio stebėjimo rezultatai parodė, kad pacientų, sergančių žemos rizikos prostatos vėžiu dešimties metų išgyvenamumas be biocheminio ligos progresavimo (laiko tarpas, kuriuo metu PSA rodiklis išlieka nepadidėjęs) siekia 92,7 proc. Tai reiškia, kad 93 iš 100 pacientų vidutiniškai dešimt metų gyvena kokybišką gyvenimą be ligos progresavimo. Gyvenimo kokybė yra labai svarbus aspektas kalbant apie prostatos vėžiu sergančiuosius. To paties tyrimo rezultatai parodė, kad jame dalyvavę pacientai patyrė labai mažai sunkių pašalinių reakcijų. Gydyti pacientai išsaugojo savo šlapinimosi funkciją, beveik neturėjo virškinamojo trakto komplikacijų. Tokia informacija patvirtina brachiterapijos naudą ir leidžia pacientams, sergantiems žemos rizikos prostatos vėžiu, pasirinkti šį metodą, kuris jiems paprastai ir siūlomas,“ – apie brachiterapijos privalumus pasakoja NVI medicinos gydytojas Justinas Jonušas.

Pacientų amžius ir paciento dalyvavimas procese

Po to, kai 2006 m. Lietuvoje pradėjo veikti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, nustatoma daugiau šio vėžio atvejų ir vis dažniau diagnozuojama ankstyvų stadijų liga. Tokiems pacientams itin svarbi gyvenimo kokybė po gydymo – jaunesni pacientai yra labiau suinteresuoti lytinės funkcijos išsaugojimu. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog būtent prostatos brachiterapija pasižymi mažiausiu poveikiu lytinei funkcijai.

„Pacientus, kuriems diagnozuotas žemos rizikos prostatos vėžys, galime operuoti, jiems taikyti išorinį spindulinį gydymą, brachiterapiją, aktyviai stebėti. Pacientus labai svarbu įtraukti į gydymo procesą, todėl mes, gydytojai, privalome pacientą supažindinti su galimais gydymo metodais ir leisti jam pačiam apsispręsti, kokio gydymo jis nori. Taip pat pacientą supažindiname su kiekvieno gydymo galimais šalutiniais poveikiais. Pasaulinė patirtis rodo, kad, kai pacientas pats dalyvauja gydymo procese, rezultatai būna ženkliai geresni,“ – sako J. Jonušas.

Kaip radioaktyviomis sėklomis gydomas vėžys?

„Radioaktyviosiomis sėklomis vadiname implantus su radioaktyviuoju jodu 125. Vykstant radioktyviam skilimui jodo sėklos išspinduliuoja gamą fotonus, kurie ir atlieka gydymo funkciją konkrečiame organe – prostatoje. Implanto ilgis iki pusės centimetro, diametras – iki milimetro. Maži radioaktyvūs šaltiniai per palyginti trumpą laiką atlieka gydymo ciklą ir galiausiai nustoja spinduliuoti. Praėjus trims mėnesiams baigiasi jų veikimo laikas ir jie lieka organizme kaip metalinis implantas, panašiai, kaip metaliniai žymekliai, kurie naudojami krūties navikui pažymėti prieš chirurginę operaciją,“ – apie gydymo metodą pasakoja NVI vadovas, gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Ernestas Janulionis.

Pasak dr. E. Janulionio, radioaktyviosios sėklos Nacionaliniame vėžio institute, taip pat ir Kauno klinikose, pradėtos taikyti nuo 2008 m. „Tuo metu jos buvo implantuojamos laisvos – nesujungtos į grandinėlę. Dabar pradėjome naudoti sujungtas sėklas – tai paprastesnė procedūra, kai sėklos implantuojamos sujungtos į grandinėlę viena po kitos. Laisvas sėklas dedame po vieną, jos gali migruoti ne tik organe, bet kartu su kraujotaka gali patekti į kitus organus. Atsiranda rizika, kad iškris, o sujungus sėklas į grandinėlę, migracijos rizikos praktiškai nebelieka,“ – aiškina gydytojas onkologas radioterapeutas.

Nors pacientas kelis mėnesius kūne nešiojasi radioaktyvius implantus, aplinkiniams jis grėsmės nekelia. Jis gali su kitais žmonėmis būti bendroje patalpoje, naudotis viešuoju transportu. Didesnio saugumo privaloma laikytis bendraujant su mažais vaikais – negalima vaikų sodinti ant kelių, su nėščiosiomis – negalima miegoti vienoje lovoje. Šis padidintos rizikos laikas – 2 mėnesiai.

„Žemos dozės galios brachiterapija – tai vienkartinė procedūra, ji negali būti kartojama. Jeigu liga progresuoja, pacientą gydome kitais metodais. Gydymą brachiterapija visiškai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Kiek sunaudosime radioaktyviųjų sėklų konkrečiam pacientui, priklauso individualiai nuo prostatos dydžio. Todėl ruošiantis brachiterapijos procedūrai, labai svarbus medicinos fizikų darbas – jie išmatuoja prostatos dydį, padaro vadinamąjį priešplanavimą, kad žinotume, kiek radioaktyviųjų šaltinių reikia užsakyti, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai,“ – kalba dr. E. Janulionis.

Gydytojas onkologas radioterapeutas pabrėžia, kad gydymas radioaktyviosiomis sėklomis turi ne vieną privalumą. „Šio metodo privalumai – viena procedūra, viena anestezija, trumpa hospitalizacija – iš vakaro pacientas atvyksta, kitą dieną procedūra, trečią dieną važiuoja namo. Tai – alternatyva chirurgijai, dviems kitiems spindulinės terapijos metodams. Reikia pabrėžti, kad ligai progresuojant, žmogus gali rinktis bet kurį iš mano išvardytų metodų. Kiekvienas metodas turi savo minusų, ir savo privalumų. Pacientui stengiamės maksimaliai išaiškinti visa tai ir jis pasirenka“, – sako dr. E. Janulionis.

Nacionalinio vėžio instituto pranešimas