Radiozondai nesusiję su šnipinėjimu

Visais atvejais tai buvo meteorologiniai radiozondai. Tiesa, ne visi jie mūsiškiai. Dalis buvo atkeliavę iš kaimyninių valstybių, tačiau visi jie – su šnipinėjimu nesusiję, nepavojingi meteorologiniai prietaisai (dėžutės viduje būna mikroschema su baterija ir išorėje kyšančia antena).

Atmosferos radiozondavimas kartą arba du kartus per parą vykdomas daugelyje pasaulio šalių vienu metu (00:00 ir / ar 12:00 UTC laiku). Tai labai svarbūs matavimai, kurie atliekami norint labai tiksliai sužinoti kokios sąlygos atmosferoje yra iki 25–35 km aukščio. Be tokių reguliariai atliekamų matavimų orų prognozės būtų kur kas mažiau tikslios. Radiozondai skirtinguose atmosferos aukščiuose išmatuoja slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Na o patį radiozondą į orą iškelia vandeniliu arba heliu užpildyta pūslė (meteorologinis balionas).

Lietuvoje tokie matavimai atliekami 1 kartą per parą (00:00 UTC laiku). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai kaip savotiška pramoga – geolokacinis žaidimas.

Visus radiozondus jau beveik metus LHMT paženklina specialiu lipduku, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti ARBA neatlygintinai perduoti / atsiųsti LHMT ar Kauno meteorologijos stočiai.

Nors ne visi radiozondai yra tinkami pakartotiniam panaudojimui, tačiau bent daliai jų galima suteikti antrą progą ir vėl pakilti į dangų. Jei prietaiso panaudoti nebepavyks, tuomet neveikiantys prietaisai bus atiduoti utilizavimui.

LHMT informacija

Nuotr. kairėje – radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono; dešinėje – radiozondų ieškotojo surastas jau panaudotas radiozondas (paženklintas specialiu lipduku)