„Rail Baltica“ sprendiniai gali būti peržiūrimi tik pavieniais atvejais, sako ministras

„Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus. Pavyzdžiui, Panevėžyje tikrai radome, kaip paslinkti Panevėžio rajone tam, kad neitų per sodybas, gyvenvietes“, – antradienį susitikime su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais sakė M. Skuodis.

Ministerija vėliau BNS patikslino, kad patvirtinus optimalią ruožo alternatyvą linijos trasa ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija jau nesikeičia. Galimi tik šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai, jei tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Balticos“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

Ministerija rugpjūtį skelbė, kad nustatytos konkrečios vietos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Baltica“ linija ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur naują dvikelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis, o kur leidžia techninės galimybės, panaudojant esamo geležinkelio ruožus.

Frakcijos narys Kęstutis Mažeika susitikime sakė, kad dėl šių valstybės planų bus griaunami arba išardomi ūkiai. Parlamentaras ministro klausė, ar yra galimybė juos išsaugoti.

„Tai, kas vyksta su „Rail Baltica“ projektu, yra iš tikrųjų šio regiono tragedija, nes (...) griaunamos sodybos, ūkiai, perskiriami namai, ūkiniai pastatai su banko paskolomis dar neišmokėtomis. Tai yra didžiulės problemos (...). Ar negalima ant žemėlapio penkis centimetrus patraukti ir išsaugoti didelę dalį tų ūkių“, – kalbėjo K. Mažeika.

Jo teigimu, gyventojams taip pat reikėtų tiksliai išaiškinti kompensavimo už valstybės paimamą turtą tvarką.

M. Skuodis sako, kad yra galimybė peržiūrėti „Rail Baltica“ ruožo Kalvarijoje planus, įskaitant individualius atvejus.

„Jeigu yra poreikis, ypač jeigu savivaldybė rodo iniciatyvą, ir dar yra nesilankyta, tai tikrai komanda ir ministerijos, kiek mes dalyvaujame, ir „Rail Baltica“ tikrai gali atvažiuoti ir atvažiuos, kad atsakytų į visus klausimus, įskaitant individualius ir detaliai pažiūrėtų kiekvieną vietą“, – susitikime teigė M. Skuodis.

Anot jo, „Rail Baltica“ projektas šiuo metu vyksta sklandžiai, dalis geležinkelio tiesimui reikalingos žemės dar bus supirkta, kad atkarpos statybos vyktų kuo sklandžiau.

„Toliau prioritetas yra išperkamos žemės komerciniais pagrindais, dar ne paėmimo būdu, aplink Kauną ir link Lenkijos sienos galėtume greičiau pradėti statyti sudėtingesnius infrastruktūros objektus: viadukus, tiltus, nelaukiant kol turėsime visą projektą“, – teigė M. Skuodis.

„Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Šeštokuose taip pat planuojamos regioninės stotys, iš viso numatoma pastatyti 116 naujų statinių – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.

Numatoma, kad specialusis ruožo planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Jį patvirtinus bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 kilometrų, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Autorius Valdas Pryšmantas/BNS

Railbaltica.org nuotr.: geležinkelio tilto per Nerį statyba