Raitelis, girdęs savo žirgą prie Juodosios jūros, švenčia 70 metų jubiliejų

Toks mūsų Algirdas

A. Motiejūnas pataria pakalbinti Ramūną Buinauską – buvusį ilgametį Lazdijų žirgininkų klubo prezidentą, vieną iš šio klubo steigėjų, su kuriuo kone daugiausia keliauta, daug visko patirta. „Algirdą žino visa Lietuva“, – iškart sako R. Buinauskas.

„Per laužus su žirgais šokinėta, ant Prelomciškės piliakalnio su degančiais fakelais jota. Nėra rajone, ko gero, piliakalnio, ant kurio su žirgais neužjota. Garsusis Rudaminos piliakalnis taip pat įveiktas, nešta vėliava. O kiek žygių raitomis ir su karietomis buvę, išmaišyta kone visa Lietuva! Dabar, kai pagalvoju, viršijome savo galimybes“, – dėsto „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

„Nuo 2005 metų, sakyčiau, prasidėjo mūsų bendras kelias žirgininkystės kryptimi. Tuoj išsiruošėme į žygį į Punską“, – bando prisiminti tikslias datas R. Buinauskas. A. Motiejūno nepaprastą ryšį su žirgais įrodo ir toks pokalbis, kurį gerai prisimena buvęs ilgametis Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas: „Kai tuometė Lazdijų turizmo centro direktorė Roma Stulgienė paklausė, kuo stebuklingi tie Algirdo arkliai, kad jis pas brolius lietuvius į Punską su jais vyksiąs, Algirdas trumpai atsakęs: „Mano ne arkliai, o žirgai, aš su jais į karą galiu joti.“ Manau, kad dar ir šiandien Algirdui parako užtektų, jei prireiktų jo pagalbos ginant Lietuvą – Tėvynę.“

Daugelio A. Motiejūno kelionių – kartais ir beprotiškų – bendražygis R. Buinauskas sako, kad šiandien jau ir suskaičiuoti būtų sunku, kiek jiedu ar nedidelėje kompanijoje keliavę balne, dažniausiai bekele. „Kartą vos likome gyvi. Keliavome į Merkinę. Ties Krikštonim perplaukėme Nemuną su žirgais. Buvo spalio mėnuo, jau vėsu. Vietos gyventojas sakė, kad galėsime perbristi su žirgais Nemuną toje vietoje, o, pasirodo, vanduo pakilo. Akimirką jau pagalvojome, kad gyvenimo pabaiga. Nuplaukus į kitą Nemuno pusę, norėjosi žemę bučiuoti“, – prisimena žirgininkas. „Žygiuose ir sunku, ir lengva. Kiekvienas žygis reikalauja ištvermės, pasiruošimo ir sveikatos. Užsigrūdinęs ir treniruotas buvau, visada palaikydavau formą“, – sako pats A. Motiejūnas.

Tai yra žmogus, turintis stiprų charakterį, reiklus sau ir kitiems, užsispyręs, siekiantis savo tikslų: jam neįvykdomų, nepasiekiamų užduočių nėra. „Žygis prie Juodosios jūros tik parodo, kad tai yra ištvermingas ir neeilinis žmogus – tokių ir su žiburiu nerasi. Ir tai dar švelniai pasakyta. Buvo vienas žygis, kai per 3 dienas nujojome į Kernavę. Buvo sunkus žygis, kaip šiandien atsimenu“, – prisimena ŪP pašnekovas.

Visada punktualus. „Visada vertinau jo punktualumą, duoto žodžio laikymąsi. Jei pasakys, padarys ir laiku, ir net geru pusvalanduku anksčiau atvyks, kad tik nepavėluotų, ir dar kitų pradės ieškoti: kur gi visi, aš jau esu!“ – juokiasi R. Buinauskas.

Kariška tvarka – geležinė tvarka – A. Motiejūnui nesvetima. Jis yra buvęs Pazapsių užkardos vadas, pavaduotojas. Kad jis jau gyva legenda, byloja vien toks faktas: A. Motiejūnas buvo iniciatorius, kad pasienio tarnybai būtų nupirkti žirgai, pasienyje būtų vykdoma tarnyba su žirgais. „Mūsų Algirdas buvo karininkas. Atskiras istorijos puslapis Lietuvos žirgininkystės ir karybos istorijoje, kurį atvertė būtent Algirdas: jo iniciatyva atsirado žirgai pasienio tarnyboje“, – atkreipia dėmesį R. Buinauskas. 2021 metais, jau būdamas 67 metų, A. Motiejūnas dar savanoriškai su savo žirgu ir bičiuliais patruliavo Dieveniškių apylinkėse, pasienio ruože, nepravažiuojamais keliais.

Apie Motiejų ir… Motiejuką

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.