Ranka rankon. Finansinė valstybės parama skatina ne tik ūkininkavimą, bet ir bendradarbiavimą (nuotraukų galerija)

Trys šalies mėsinių galvijų supirkimo rinkos žaidėjai – UAB „Baltic Vianco prekyba“, kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“ ir valstybės valdoma įmonė UAB „Panevėžio veislininkystė“ – vis aktyviau deklaruoja, kad tarpusavyje yra ne konkurentai, o partneriai. To įrodymui drauge imtasi ir naujos iniciatyvos – Panevė- žio r. Algirdiškyje, „Panevėžio veislininkystės“ bazėje, surengtas seminaras-pasitarimas „Grynaveislių ūkinių gyvūnų (mėsinių veislių galvijų, avių, ožkų) įsigijimas ir pardavimas“.

Paskutiniąją dieną, kai dar buvo renkamos šiųmetės paraiškos gauti paramą pirkti veislinius gyvulius, įvykęs renginys dalyvių gausa pranoko organizatorių lūkesčius. Mat iš atokiausių šalies regionų suvažiavę mėsinių galvijų augintojai naudojosi proga ne tik išgirsti naudingų žinių veislininkystės klausimais, išdėstyti savo lūkesčius dėl valstybės valdomų veislininkystės įmonių ateities perspektyvų, bet ir tarpusavyje sukirsti rankomis kaip kokybiškos veislinės medžiagos pirkėjai ir pardavėjai.

Parama ir prioritetas išlieka „Valstybės teikiamos paramos tikslas – pagerinti šalyje laikomų bandų genetinę vertę. Todėl ūkininkams iškyla išties nelengva užduotis, kaip teisingai pasirinkti perkamus gyvulius ir išvengti klaidų. Ne mažiau svarbu ir suprasti, kad valstybės parama jos gavėjus įpareigoja didelį dėmesį ūkiuose skirti veislininkystės veiklai ir naudoti nusipirktus gyvulius pagal paskirtį“, – seminaro-pasitarimo tikslą išdėstė UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovas, buvęs ilgametis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Darius Dzekčiorius. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, kalbėjęs apie žemės ūkio politikos aktualijas, akcentavo, kad mėsinių galvijų augintojų bendruomenė yra sektinas pavyzdys kitose šakose dirbantiems žemdirbiams. „Jūs diegiate naujas technologijas, rūpinatės realizacija, kryptingai siekiate tikslo vienytis ir taip gauti daugiau pajamų“, – kalbėjo ŽŪM atstovas. Pasak jo, šiuo metu yra suprantamas ūkininkų nerimas dėl būsimų naujosios valdžios sprendimų. „Pasigirsta liberalių siūlymų, esą žemės ūkyje nereikia prioritetinių sektorių, nereikia šiems sektoriams paramos. Tačiau galiu patikinti, kad ŽŪM nuostata skatinti gyvulininkystės sektorių nesikeičia. Nes niekas negalėtų paneigti, kad uždirbti 1 Eur iš gyvulininkystės reikia daugiau laiko ir darbo sąnaudų. Ir jei kalbama apie užimtumo ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą, šis siekis neatsiejamas nuo paramos veisliniams gyvuliams įsigyti ir nuo su gamyba susietųjų išmokų“, – neabejojo R. Krasuckis, kviesdamas žemdirbių savivaldą aktyviai dalyvauti diskusijose sprendžiant ir valstybės valdomų veislininkystės įmonių likimą. „Girdėti siūlymų, kad šias įmones reikia kuo greičiau privatizuoti. Tačiau tai nėra tiesiog biudžeto išlaikomos įstaigos. Jos teikia žemdirbiams reikalingas paslaugas, kurios negali nutrūkti privatizavimo nesėkmės atveju. Todėl pirmasis žingsnis, kurį ŽŪM užsibrėžė šiems metams, – į veislininkystės įmonių valdybas įtraukti nepriklausomus žemdirbių savivaldos atstovus. Tegu šie žmonės įsigilina į įmonių veiklos specifiką, teikia siūlymus. O tada ir nuspręsime, kaip ir kam įmones perleisti“, – ŽŪM planais dalijosi R. Krasuckis. Jo mintims antrino ir D. Dzekčiorius, pastebėjęs, kad stichiško privatizavimo pavyzdžių Lietuvoje jau būta, ir tai neturi pasikartoti.

Reikalavimai griežti, bet įgyvendinami Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) Gyvulių veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė ūkininkus – paramos veisliniams galvijams įsigyti gavėjus – supažindino su šiuo atveju keliamais reikalavimais bei taisyklėmis. VGVPT atstovė pasidžiaugė, kad šiemet nuo vasario 1 d. iki kovo 2 d. tarnyba jau gavo 188 paraiškas. Tikėtina, dar keletas jų artimiausiomis dienomis atkeliaus registruotu paštu. Skaičiuojama, kad prašoma paramos suma šiemet sieks apie 2,5 mln. Eur. „Gali būti, kad ne visi gaus tiek, kiek prašė, mat prašoma suma didesnė, nei skirtas krepšelis. Vadinasi, kaip ir pernai, paramą teks šiek tiek mažinti. Pernai tiems, kurie neturėjo prio­ritetinių balų, parama buvo sumažinta apie 5 proc. nuo prašomos sumos. Panaši situacija gali būti ir šiemet“, – prognozavo D. Laureckaitė-Tumelienė, pastebėdama, kad praėjusių metų praktika rodo, jog labai mažai paraiškų pripažįstama netinkamomis. O tai įrodymas, kad ūkininkai į šią procedūrą žiūri labai atsakingai. VGVPT skyriaus vedėja kartu priminė ir dažniausiai pasitaikančias paramos gavėjų klaidas. Pagal taisykles valstybė subsidijuoja 30 proc. gyvulio kainos, tačiau yra nustatytos „lubos“ – už bulių reproduktorių kompensuojama ne daugiau kaip 1 300 Eur, už telyčią – 1000 Eur, už aviną ir ožį – 200 Eur, už avį ir ožką – 65 Eur. D. Laureckaitės-Tumelienės pastebėjimu, pareiškėjai kasmet perka vis brangesnius gyvulius ir siekia maksimalios paramos sumos. „Kiek tenka girdėti planų, žmonės daugiau veislinės medžiagos ketina pirkti užsienyje, tačiau tikrai labai neblogų gyvulių galima įsigyti ir Lietuvos vidaus rinkoje. Į pagalbą šiuo atveju galėtų ateiti LMGAGA, turinti duomenų bazę, kas šiuo metu turi parduoti geros kokybės veislinių galvijų“, – nesižavėti pirkimu vien užsienyje ragino VGVPT atstovė. Ji akcentavo, kad perkami ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir būtinai turėti kilmės pažymėjimą. Be to, būti įrašyti į ne žemesnį kaip A skyrių Kilmės knygoje. „Kilmės pažymėjimo nepakeičia nei kilmės kortelė, nei gyvulio pasas ar dar koks nors dokumentas. Kilmės pažymėjimai visose šalyse numeruojami, juos pasirašo asociacijos – pripažintos veislininkystės institucijos įgaliotas asmuo. Tik kilmės pažymėjimas yra įrodymas, kiek gyvulys kokybiškas. Be to, reikia nepamiršti, kad paramą gaus tik tie pareiškėjai, kurie gyvulius įsigis pateikę paraišką, o ne anksčiau“, – teigė VGVPT Gyvulių veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja, užbėgdama už akių galimiems nesusipratimams. Ji taip pat pastebėjo, kad paramą gavęs augintojas kartu įsipareigoja naudoti gyvulį tolesniam veisimui savo bandai gerinti. Jei įsigytas bulius reproduktorius, LMGAGA reikia pateikti jo kilmės pažymėjimą ir pranešti, kad gyvulys bus naudojamas kergti. Kilmės pažymėjimą reikia pateikti ir ŽŪIKVC skaičiavimo centrui, kuris bulių įrašys į duomenų bazę. Tuomet augintojas turi pradėti registruoti kergimo įvykius bandoje. Įsigijus telyčių taip pat svarbu nepamiršti registruoti jų kergimų fakto. Kitas svarbus reikalavimas – nustatyti gyvulių veislinę vertę (tai atlieka LMGAGA atstovai) ir kontroliuoti gyvulių produktyvumą. Pasak D. Laureckaitės-Tumelienės, populiariausias kontrolės metodas – svėrimas nustatytais intervalais. Kitas būdas – raumeningumo ir riebalų išsidėstymo nustatymas ultragarsu. Brangiausias ir tiksliausias – bulių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes „Šilutės veislininkystėje“. Vertingiausius bulius taip vertinti rekomenduoja LMGAGA. Tačiau šis kontrolės būdas įmanomas tik didelėse bandose, nes vienu metu reikia sudaryti reproduktoriaus vienodo amžiaus 8–10 palikuonių grupę. D. Laureckaitė-Tumelienė ypač ragino nepamirši, kad pasinaudojant parama įsigytą reproduktorių privaloma ūkyje išlaikyti 4 m. – jo negalima parduoti, dovanoti, išnuomoti net trumpam laikui. To reikalauja Europos Komisijos (EK) reglamentas, nors mažose bandose šio reikalavimo laikytis sudėtinga. Todėl VGVPT atstovė ragino mėsinių galvijų augintojus pačius imtis iniciatyvos ir teikti savo siūlymus ŽŪM bei VGVPT, kurios, turėdamos argumentų, savo ruožtu kreipsis į EK dėl zootechninių principų neatitinkančio reikalavimo panaikinimo. „Bandoje gali nutikti visko. Jeigu laikomas aukštos genetinės vertės bulius išsilaužtų iš aptvaro ir patektų pas taip pat geros genetinės vertės kaimyno karves ir tai leistų gauti gerų palikuonių, reikia apie tai pateikti pranešimą VGVPT ir bus leista duomenų bazėje suformuoti kergimo faktą“, – gyvenimiškus atvejus komentavo D. Laureckaitė-Tumelienė. Ji taip pat priminė, kad kasmet atsitiktinės atrankos būdu yra patikrinama 30 proc. paramos gavėjų. Tad per 4 m. visi jie bus patikrinti po vieną ar du kartus. „Gyvulius privaloma įsigyti per 150 d. po paraiškos patvirtinimo. Jei pareiškėjas nespėja to padaryti dėl objektyvių priežasčių, nes aukcionai Prancūzijoje vyksta spalio pabaigoje, o gyvulių įsigijimo terminas baigiasi spalio pradžioje, reikia iš anksto pateikti prašymą VGVPT ir terminas bus pratęstas“, – teigė D. Laureckaitė-Tumelienė.

Be veislininkystės nebus ir komercijos Renginio organizatoriai – UAB „Baltic Vianco prekyba“, kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ ir UAB „Panevėžio veislininkystė“ vadovai, su renginio dalyviais dalijęsi ateities planais, akcentavo, kad galvijininkystės šakoje perspektyvūs gali būti tik tie ūkiai, kuriuose atsakingai dirbamas veislininkystės darbas ir vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė. „Neatsitiktinai mūsų renginio tikslas – supažindinti potencialius genetinės medžiagos pardavėjus ir pirkėjus. „Panevėžio veislininkystėje“ turime visą reikalingą infrastruktūrą – gyvulių surinkimo, karantinavimo centrus, aukcionų, parodų bazę, todėl tikrai turime potencialo tapti tiek veislinės medžiagos, tiek produkcinių gyvulių pardavėjais. Deja, kol kas problema yra mažas sukaupiamų galvijų grupių skaičius ir nepakankama jų kokybė. Tai savo ruožtu mažina užsienio pirkėjų susidomėjimą Lietuvos rinka“, – kalbėjo UAB „Panevėžio veislininkystė vadovas Nerijus Gricius. Jam antrino ir kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ direktorius Alvydas Pečiulaitis, pastebėjęs, kad augintojai neturėtų žavėtis vienkartiniu, tebūnie, ir pelningesniu pardavimu. Nes, pasak jo, nereti atvejai, kai užsienio pirkėjai Lietuvos rinkoje netikėtai pasirodo, bet taip pat netikėtai ir dingsta. O trys vieningai dirbantys Lietuvos partneriai, skirtingai nei užsieniečiai, ūkininkams siūlo ilgalaikį bendradarbiavimą. A. Pečiulaičio teigimu, jų strateginės kryptys yra stabilios – tai nuoseklus ilgalaikis bendradarbiavimas su augintojais, gyvulių eksporto ir importo intensyvinimas bei gyvulininkystės sektoriaus genetinio potencialo gerinimas. „Šiuo metu ne mažiau svarbus mūsų uždavinys – tartis su ŽŪM, priėmusia sprendimą atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, dėl UAB „Panevėžio veislininkystė“ perėmimo koncesijos būdu. Čia sukurtos infrastruktūros šeimininkais norėtume tapti kartu su pačia UAB „Panevėžio veislininkystė“. Jei su ŽŪM susitarti nepavyktų, bus ieškoma kitų patalpų“, – ateities planais dalijosi A. Pečiulaitis. „Atsitiktiniai supirkėjai kainas iškelia, bet niekada nėra garantijos, kada jie vėl į Lietuvą atvažiuos. Mes stengsimės dirbti taip, kad sykį mums galvijų pardavęs ūkininkas kito supirkėjo neieškotų. Užsienio rinkose tendencijos nesikeičia – jose paklausūs kokybiški mėsiniai grynaveisliai galvijai arba dviejų mėsinių veislių (ne pirmosios kartos) mišrūnai“, – teigė daugiametę galvijų veislinės vertės vertintojo ir skerdenų vertinimo kokybės kontrolieriaus patirtį turintis A. Pečiulaitis. Jis pasakojo, kad „Baltic cattle“ sėkmingai pavyko užmegzti naujus kontaktus su mėsinių galvijų supirkėjais iš Graikijos, Izraelio, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos. Daugumą pirkėjų labiausiai domina 8–11 mėn. buliukai. Už juos brangiausiai ir mokama – iki 2,5–2,6 Eur/kg, už dviejų mėsinių veislių mišrūnus – iki 2,3 Eur/kg, už telyčaites šiek tiek mažiau – 2,25 Eur/kg. „Kaip bebūtų keista, užsienio rinkose nėra paklausūs angusų veislės galvijai. Todėl itin džiaugiamės, kad šią veislę pasirinko pirkėjai iš Izraelio, Graikijos ir Bulgarijos. Kelias angusų veislės telyčių siuntas pavyko parduoti Bulgarijai todėl, kad ten taip pat kaip ir Lietuvoje augintojams valstybė pradėjo mokėti kompensacijas veislinei medžiagai įsigyti ir bulgarai aktyviai domisi angusais. Iki šiol šios veislės galvijai kaip genetinė medžiaga buvo pardavinėjami praktiškai tik šalies vidaus rinkoje. Paklausiausi produkcinių bandų gyvuliai yra šarolė bei limuzinai arba šių veislių mišrūnai, taip pat aubrakai ir simentalai. Todėl išties džiugu, kad Bulgarijoje pavyko rasti nišą angusų veislei“, – džiaugėsi A. Pečiulaitis. Pasak jo, žmonės neretai teiraujasi, kur jiems įsigyti hailendų, galovėjų ar dar egzotiškesnių veislių telyčaičių. Tačiau tokiu atveju pačiam augintojui teks galvoti, kaip susikurti maisto tiekimo grandinę iki galutinio vartotojo. „Raginčiau pasverti visus „už“ ir „prieš“ bei būti apdairiems investuojant valstybės paramą“, – ragino „Baltic cattle“ vadovas. Jo pastebėjimu, šiandien kiekvienas pirkėjas žino, kaip turi atrodyti kokybiškas vienokio ar kitokio amžiaus gyvulys, ir „skurdukų“ niekam nereikia. „Pavyko užmegzti kontaktą su stambia Lenkijos skerdykla. Tačiau ji reikalauja, kad 80 proc. perkamų galvijų skerdenos būtų U klasės raumeningumo ir tik 20 proc. R klasės. Apie žemesnes net kalbos nėra“, – veislininkystės veiklos, gyvulių produktyvumo kontrolės ir gero buliaus reproduktoriaus parinkimo svarbą argumentavo A. Pečiulaitis. UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovas D. Dzekčiorius taip pat akcentavo, kad mėsinių augintojai neturi praleisti šanso pasinaudoti valstybės parama nusipirkti aukštos genetinės vertės gyvulių. „Tinkama atranka, paranka, selekcija, produktyvumo kontrolė yra neatsiejamos sėkmingo verslo dedamosios“, – būtinas darbo grandis vardijo jis. Pasak D. Džekčioriaus, šiandien ir Lietuvoje situacija jau galėtų būti tokia, kaip tuo pačiu metu mėsinę galvijininkystę pradėjusioje vystyti Čekijoje, jei nuo pat pradžių būtume nuosekliai vykdę gyvulių produktyvumo kontrolę. „Deja, šiandien retas augintojas veislinės medžiagos pirkėjui gali pateikti dokumentus, įrodančius gyvulio kelių kartų protėvių veislines savybes. Nes kiekvienam pirkėjui aktualu gauti dokumentą, kuriame galėtų perskaityti, kokią naudą duos nusipirktas gyvulys. Gal ir negalime lygintis su 300 m. mėsinės galvijininkystės tradicijas turinčia Prancūzija, kurioje laikoma 1,7 mln. šarolė, 1,2 mln. limuzinų veislės žindenių. Tačiau puikus pavyzdys gali būti Čekija, iš kurios veislinę medžiagą šiandien jau perka vokiečiai ir šveicarai“, – kalbėjo UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovas. Savo įžvalgomis apie veislininkystės veiklos svarbą dalijęsis LGAGA tarybos narys, Anykščių r. ūkininkas Arūnas Cicėnas pasakojo, kad šiuo metu jo fermoje laikoma 500 limuzinų veislės žindenių. Dar 600-ams jų galvų statoma nauja ferma. Limuzinų veislės pasirinkimą lėmė konsultantų iš Izraelio nuomonė. „Beje, jie išmokė ir to, kad nė vienas prancūzas ūkininkas neparduos geriausių savo gyvulių. Todėl kolegas raginčiau veislinių gyvulių žvalgytis vietos rinkoje. Jų tikrai turime jau gerų. Iš Prancūzijos ar Belgijos pavojinga galvijus įsivežti ir dėl mėlynojo liežuvio ligos. Be to, prisideda jų transportavimo kaštai“, – patirtimi dalijosi A. Cicėnas.

Įmonių strategijoje LMGAGA pasigedo lygiavertės partnerystės LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė, apibendrindama renginį, kalbėjo, kad mėsinių galvijų augintojų bendruomenei šiandien vienodai reikalingas ir kolegiškus santykius skatinantis neformalus bendravimas, ir dalykiniai, naujų žinių suteikiantys renginiai. „Perkant veislinę medžiagą raginčiau atsakingai rinktis pardavėjus užsienyje, aktyviau domėtis pasiūla vidaus rinkoje ir visais atvejais konsultuotis su asociacija“, – ragino LMGAGA direktorė. Jos žodžiams antrino ir „Ūkininko patarėjo“ kalbinta šios asociacijos prezidentė Laura Mišeikienė, pastebėdama, kad įmonės labai laiku augintojams pristatė savo paslaugas ir išdėstė lūkesčius, kokios kokybės galvijų tikisi iš ūkininkų. „Pozityviai nuteikia ir tai, kad verslas tampa sąmoningesnis ir siekia tapti patikimu ir pastoviu partneriu. Tik gaila, kad nė viena įmonių tarp savo strateginių partnerių neįvardijo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos. Manau, kad geriausių rezultatų galime tikėtis tik bendradarbiaudami kaip lygiaverčiai partneriai“, – savo nuostatą dėstė LGAGA prezidentė L. Mišeikienė. (LMGAGA yra kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vienas steigėjų – red. pastaba.)

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Kokybiška galvijiena teikia daug galimybių organizuojant trumpąją maisto tiekimo grandinę. Tai akivaizdžiai pademonstravo UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius Darius Dzekčiorius ir šalyje žinomas virtuvės šefas Evaldas Žaliukas. Mėsinės galvijininkystės sektoriui aktualaus renginio nepraleido LGAGA prezidentė Laura Mišeikienė ir LGAGA tarybos narys Arūnas Martinėlis. Mėsinę galvijininkystę vis dažniau renkasi jauni žmonės. Pasinaudodami parama mėsinių šiemet pirks Mažeikių r. ūkininkė Jūratė Šiaudvytienė ir Utenos r. ūkininkas Mindaugas Kinderis. Ekstensyviai galovėjų veislei ištikimi Lazdijų r. ūkininkas Algirdas Salyklis ir Kupiškio r. ūkininkas Ričardas Šakickas. Limuzinų augintojas, Prienų r. ūkininkas Vytas Lapinskas naudojosi proga pasikonsultuoti su kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ direktoriumi Alvydu Pečiulaičiu. VGVPT Gyvulių veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė akcentavo, kad pasinaudojant parama perkami gyvuliai privalo turėti kilmės pažymėjimą. Dėl Šarole veislės galvijų pirkimo ir pardavimo džiaugėsi rankomis sukirtę skuodiškiai augintojai Algimantas Šadeikis ir Gintautas Odinas.