Stepinės pievos – viena vertingiausių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių. Lietuvoje jos dažniausiai aptinkamos gerai saulės įšildomuose upių slėnių šlaituose, ypač pietinės ir pietvakarinės ekspozicijos. Šiose vietose dėl sauso ir šilto mikroklimato susidaro išskirtinės sąlygos augalams, prisitaikiusiems augti ten, kur drėgmės mažai, o vasarą dirvožemis stipriai įkaista.
Dėl tokių sąlygų stepinės pievos ilgą laiką natūraliai neapauga mišku ir išlaiko atvirą kraštovaizdį. Jose aptinkama itin didelė augalų rūšių įvairovė, tarp jų – daug retų ir saugomų rūšių.
Šios pievos laikomos savotišku poledynmečio reliktu. Jos išliko nuo laikų, kai po ledynmečio vyravo sausesnis ir šiltesnis klimatas, o stepių augalija buvo paplitusi gerokai toliau į šiaurę nei šiandien.
Raudonėlis yra viena iš rūšių, padedančių atpažinti geros būklės stepinių pievų buveines. Jo gausus žydėjimas ne tik puošia vasaros kraštovaizdį, bet ir yra svarbus daugybei apdulkintojų – bitėms, kamanėms, drugiams bei kitiems vabzdžiams.
Kiekviena išlikusi stepinė pieva yra svarbi biologinės įvairovės išsaugojimui, todėl šios buveinės saugomos Europos Sąjungos ekologiniame tinkle Natura 2000.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija