Raudonieji pelkių perlai

Veisles aprobavo lenkų mokslininkai

Lietuviškų spanguolių autoriai – Kauno botanikos sodo mokslininkai: prof. dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.

„Siekiant įteisinti naujas veisles, yra privalu praeiti tarptautinį patikrinimą, kurį vykdo centralizuoti centrai Europoje. Mūsų spanguoles patvirtino centras Lenkijoje – jame augalai tiriami mažiausiai ketverius metus. Čia jie griežtai vertinami pagal išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijus“, – pasakoja VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas, profesorius dr. habil. Remigijus Daubaras.

Kauno botanikos sode išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje.

Ten buvo išsiųsti išskirtiniai augalų pavyzdžiai. Jie buvo kruopščiai atrinkti iš daugiau kaip šimto, esančių Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje.

Lenkijoje ekspertai ištyrė ir patvirtino penkias spanguolių veisles: ‘Reda’, ‘Vita’, ‘Amalva’, ‘Žuvinta’ ir ‘Vaiva’.

Ypatinga kolekcija

Kauno botanikos sodo mokslininkai ekspedicijų metu surinko apie 200 paprastosios spanguolės klonų ir įkūrė unikalią spanguolių kolekciją, kurioje ir šiandien vykdomi spanguolių molekuliniai, genetiniai, biocheminiai tyrimai. Ilgus metus buvo vykdoma spanguolių selekcija, kurios rezultatas – naujos paprastosios spanguolės veislės.

Beje, spanguolių kolekcija Kauno botanikos sode yra unikali ir didžiausia tarp artimiausių Europos šalių. Spanguoles kolekcijai botanikos sodo mokslininkai dvidešimt metų rinko Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone ir kitose vietose. 2008 m. šiai kolekcijai yra suteiktas Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas.

Lietuviškos skiriasi nuo amerikietiškų

Pasak tyrėjų, lyginant Lietuvoje jau gana paplitusias ir sodininkams gerai žinomas amerikietiškas spanguoles bei lietuviškas veisles galima teigti, kad jų biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai mažai skiriasi, tačiau lietuviškos veislės pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis ir didesniais aromatinių medžiagų kiekiais.

„Pavyzdžiui, amerikietiškos spanguolės auginamos didelėse pramoninėse plantacijose ir puikiai tinka perdirbti. O mūsų lietuviškų veislių uogos pasižymi ypatingu aromatu ir gali būti labai paklausios konditerijoje – skonių skirtumas tikrai bus juntamas“, – aiškino prof. R. Daubaras.

Lietuviškos spanguolių veislės pasižymi dideliu derlingumu – viename kvadratiniame metre vidutiniškai užaugina nuo 1,5 iki 2,8 kilogramo uogų.

Antibiotikas, saugantis žarnyno mikroflorą

Kol nebuvo vaistų, senovėje paprastąją spanguolę (Vaccinium oxycoccos L.) žmonės naudojo ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistinį augalą, nes ji turi organinių rūgščių, tokių kaip benzoinė rūgštis, naikinanti bakterijas – būtent dėl šios rūgšties spanguolę galima konservuoti nenaudojant cukraus.

Priešingai nei sintetiniai antibiotikai spanguolės ne naikina žarnyno mikroflorą, o padeda ją atstatyti. Spanguolėse esantys pektinai valo iš organizmo sunkiuosius metalus ir radioaktyvias medžiagas. Jos taip pat turi kitų junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, tinka ir peršalimui gydyti – tai tikrai vertinga uoga“, – apibendrina VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė dr. Laima Česonienė.

Spanguolei išgyventi padeda... grybas
Rūgščiose, skurdžiose aukštapelkėse spanguolės ypač paplitusios. O kaip jos apsirūpina azotu ir mineralinėmis medžiagomis? Paslaptis slypi spanguolių šaknyse, tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Spanguolių šaknelės išskvarbytos plonomis gijomis. Tai grybo hifai. Jie su spanguolių šaknimis sudaro mikorizę – gyvašaknę. Ši grybo ir spanguolės sąsaja yra nuostabus gamtos sinergijos pavyzdys. Grybas spanguolę aprūpina azotu ir mineraliniais junginiais, o spanguolė grybą – angliavandeniais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Spanguolyno įveisimas

Vieta. Stambiauogės ir paprastosios spanguolės – šviesiamėgiai augalai, geriausiai auga atvirose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Apsauga nuo vėjo būtina, ji sukuria geriausią mikroklimatą, pagreitina dirvos įšilimą. Sodinti skirtas laukelis turėtų būti apie 30–50 cm gylio, maždaug metro pločio. Taip lengviau prižiūrėti augalus ir surinkti derlių.

Žemė. Paprastajai spanguolei ruošiame lysvę, kurią užpildome rūgščia durpe. Specialų durpinį substratą spanguolėms auginti galima įsigyti prekybos centruose arba pasiruošti patiems. Žemės mišinys ruošiamas iš rūgščių aukštapelkės durpių, pastovėjusių spygliuočių pjuvenų ir rupaus, nešarminio smėlio be kalkingų dalelių. Viskas kelis kartus permaišoma. Toks substratas labiausiai tinka spanguolių ir grybo hifų mikorizei susidaryti. Tada, kai paruoštas mišinys bus supiltas į iškastą duobę, suslėgtas, lygus, neįdubęs, bus galima sodinti spanguolių gyvašakes. Paviršių padenkite 5–8 cm storio rupiu, nešarminiu smėlio sluoksniu.

Dėmesio! Kadangi durpės po kiek laiko supuola, pildami jų nepagailėkite ir gerai suspauskite, kaip ir naudodami savo paruoštą mišinį. Spanguolės augdamos plečiasi į šalis, tad, kad nenustelbtų kitų sode augančių augalų, patartina būsimo spanguolyno kraštus atskirti 20 cm aukščio įleista tvirto plastiko plokšte ar kitomis medžiagomis.

Sodinimas. Spanguolių ūgliai sodinami gegužės mėnesį iki birželio vidurio, o ne rudenį, nes tais pačiais metais augalai spėja gerai įsišaknyti ir geriau žiemoja. Kereliai sodinami 30x30 centimetrų tankumu. Į vieno kvadratinio metro lysvę tilps 6–10 augalų. Sodiname 2–3 centimetrais giliau negu augo augyne (daigyne). Patartina sodinti dviejų ar trijų metų amžiaus sodinukus, tada kitais metais augalai pradės derėti. Jeigu įveisite vienmečių krūmelių spanguolyną, derliaus sulauksite po 2 metų.

Veislių aprašymai

ʻVaivaʼ

Išvesta iš Zarasų r. aukštapelkėse natūraliai augančių spanguolių. Veislė vidutinio ankstyvumo, uogos pradeda nokti pirmą rugsėjo dešimtadienį.

Teigiamos savybės. Labai derlinga (vidutinis uogų derlius 2,3 kg/m2), krūmokšniai vešlūs. Atspari grybinėms ligoms, kurias sukelia Monilinia oxycocci, Fusicoccum putrefaciens ir Phylosticta elongata.

Neigiamos savybės. Nenustatytos.

ʻRedaʼ

Išvesta iš Ignalinos r. aukštapelkėse natūraliai augančių spanguolių. Veislė ankstyva, uogos pradeda nokti rugpjūčio viduryje. Uogos labai stambios – vidutinė uogos masė 1,4 g.

Teigiamos savybės. Vešlūs krūmokšniai, didelės uogos, atspari pavasarinėms šalnoms.

Neigiamos savybės. Skirtingais metais nevienodai dera.

ʻVitaʼ

Veislė išvesta iš Žuvinto rezervate natūraliai augančių spanguolių. Ankstyva, pradeda nokti rugpjūčio viduryje. Uogos stambios (vidutinė uogos masė 1,2 g).

Teigiamos savybės. Derlinga, vidutinis derlius 2,1 kg/m2.

Neigiamos savybės. Vidutiniškai atspari grybinėms ligoms ir pavasario šalnoms.

ʻAmalvaʼ

Veislė išvesta iš Žuvinto rezervate natūraliai augančių spanguolių. Vidutinio ankstyvumo veislė, pradeda nokti rugsėjo pradžioje.

Teigiamos savybės. Derlinga, vidutinis derlius 2,0 kg/m2.

Neigiamos savybės. Vidutinis atsparumas grybinėms ligoms.

ʻŽuvintaʼ

Veislė išvesta iš Žuvinto rezervate natūraliai augančių spanguolių. Vidutinio ankstyvumo veislė, uogos pradeda nokti pirmoje rugsėjo pusėje.

Teigiamos savybės. Pasižymi atsparumu grybinėms ligoms.

Neigiamos savybės. Vidutinis derlingumas (iki 1,6 kg), silpnas krūmokšnių augumas.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.