Reikia daugiau aiškumo, kad būtų palengvinta vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų veikla

Europos Komisija šiame žemės ūkio sektoriuje 2022 m. užfiksavo 1 536 gamintojų organizacijas ir 26 tarptautines gamintojų organizacijas. Vaisių ir daržovių gamintojų organizacijas sudaro gamintojų arba kooperatyvų grupės, kurios susijungia siekdamos bendromis pastangomis parduoti savo produkciją.

Gamintojų organizacijos užtikrina stabilų aukštos kokybės, sveikų produktų tiekimą bei logistinių sutarčių su mažmenininkais laikymąsi.

Nuo 1996 m. ES teikė tikslinę finansinę pagalbą vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms. Tikslas yra sustiprinti augintojų padėtį tiekimo grandinėje, skatinti investicijas, krizių valdymą, pastangas prisitaikant prie klimato kaitos. Ši parama taip pat leidžia bendrai finansuoti iki 50 proc. veiklos fondo, kurį augintojai steigia daugiametėms veiklos programoms įgyvendinti.

ES bendrai finansuojamų veiksmų programų dėka vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos sustiprina atskirų augintojų derybines galias ir užtikrina sąžiningą, skaidrią pardavimo sistemą visiems nariams.

Tokie pasiekimai būtų neįmanomi be Bendrijos pagalbos, kuri galiausiai naudinga ir ES vartotojams, nes jiems užtikrina prieinamas šviežių vaisių ir daržovių kainas.

Tačiau dabar ši ES sėkmės istorija, kuri, puikiai atitinka visuomenės poreikius, šiuo metu tam tikru mastu yra užstrigusi, teigia L. Vanoirbykas, išreikšdamas susirūpinimą dėl ateities.

2023–2025 m. gamintojų organizacijos turi palaipsniui įgyvendinti savo veiklos programas pagal naująją Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Naujoji BŽŪP valstybėms narėms suteikia didesnį subsidiarumą, leidžiančią joms taikyti savo nacionalinius strateginius planus, pagrįstus jų pačių žemės ūkio prioritetais.

Po vienerių metų naujosios BŽŪP patirties „Copa-Cogeca“ Vaisių ir daržovių darbo grupės vadovas teigia pastebėjęs, kad kai kurios nuostatos yra neaiškios arba gali būti interpretuojamos, nepakankamai atsižvelgta į specifines sektoriaus gamintojų organizacijų ypatybes, o tai gali turėti rimtų neigiamų padarinių. Atsiranda teisinis neapibrėžtumas, mažėja vaisių ir daržovių sektoriaus veiklos programų galimybės. Pavyzdžiui, pagal ankstesnę sistemą mažos ir vidutinės gamintojų organizacijos galėjo gauti dalines išmokas tiesiai iš ES, o pagal naująją BŽŪP valstybės narės arba regionai gali nuspręsti programų neįgyvendinti.

„Bijau, kad iki 2025 m. daugelis mažų ir vidutinių gamintojų organizacijų vaisių ir daržovių sektoriuje negalės sukurti naujų daugiamečių veiklos programų pagal naujas BŽŪP taisykles arba nuspręs to nedaryti. Dėl to gali smarkiai sumažėti parduodamų šviežių vaisių ir daržovių kiekis“, – nuogąstavimu dalijasi L. Vanoirbykas, žemės ūkio politikos formuotojus ragindamas užtikrinti, kad gamintojų organizacijų veiklos programos perėjimas prie naujojo BŽŪP modelio nevirstų nesėkme. Ekspertas pabrėžia, kad labai svarbu skatinti pripažintų gamintojų organizacijų augimą, ypač regionuose, kuriuose šiuo metu vaisių ir daržovių augintojų organizacijų veikla mažai išplėtota.

Parengė Irma Dubovičienė