Reikia ne tik dirbti dirvožemį, bet ir dirbti su juo

Sulaukiame nereikalingų rūpesčių

Dėl senelių ir prosenelių būtų galima diskutuoti, jie taip gerai negyveno, kad būtų galėję barbariškai niokoti žemę, kuri maitino šeimą. Antra – buvo žagrės ir arklai, plūgo nebuvo, naudojo organines trąšas, o žemės dirbimas buvo, manau, maksimaliai 10–15 cm, vadinasi, vyravo seklus dirbimas. Diskutuojant apie arimą, galima sakyti, kad tiesos tame yra, nes drėgnesnėmis sąlygomis ilgainiui gali susikaupti augalinių liekanų masė dirvos paviršiuje, atsiranda kai kurių piktžolių, tinkamai netvarkant liekanų, gali suaktyvėti kai kurios grybinės ligos, gali padidėti kenkėjų, tokių kaip šliužai ir pelės, populiacija. Šias problemas galima išspręsti arimu, kurio tikėtina pasekmė – organinių medžiagų kiekio sumažėjimas ir dirvožemio natūralaus gebėjimo slopinti ligas, plintančias per dirvožemį, praradimas. Šiuos pokyčius augintojams įvertinti sunku, nes niekas nesistengia apsunkinti savęs dėl kažkokių ligų, plintančių per dirvą, dėmesys būna sutelktas į lapų ligas, kurias galima kontroliuoti augalų apsaugos priemonėmis. Išeina taip, kad, tarsi norėdami išspręsti vieną problemą, sukeliame daugybę kitų nereikalingų rūpesčių, nes ne visuomet pasiseka darbus atlikti kokybiškai. Taip pat nesu girdėjęs, kad ūkiuose, kuriuose žemė ariama, reikėtų mažiau augalų apsaugos priemonių. Dar sakoma, kad ariant padidėja derlingumas, taip, nes arimu vidutiniškai atpalaiduojama 30 kg/ha azoto, o kiekvienu purenimu dar 10 kg/ha, atsiranda azoto 1,5–2 t/ha kviečių arba 0,5–0,6 t/ha rapsų derliui sukurti, bet tai trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju?

Žiūrėkime, kaip viskas dėliojasi. Dirvožemio patogenų sukeliamos ligos yra vienas svarbiausių augalų augimą ir produktyvumą ribojančių veiksnių. Dėl patogenų gebėjimo ilgą laiką išgyventi dirvožemyje, net ir nesant augalo šeimininko, jie kelia nemažai rūpesčių augintojams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kai kurie iš dirvožemyje plintančių grybinių patogenų sintetina mikotoksinus, kurie užkrečia visą augalą ir šalia esančius. Šiuolaikinėje žemdirbystėje paprasta pasėlių seka, įprastinis žemės dirbimas ir ribotas augalų veislių auginimas sudaro palankias sąlygas didesniam dirvožemyje esančių patogenų sukeliamų ligų paplitimui ir sunkumui.

Mikroorganizmų bendrijos

Kai kurie ūkininkai šiandien sako, kad vienas iš ūkininkavimo tikslų – sumažinti pesticidų naudojimą. Tai reiškia, kad didėja priklausomybė nuo dirvožemio mikroorganizmų funkcijų. Ligas slopinantys dirvožemiai dėl nepatogeninių, kitaip sakant, gerųjų mikroorganizmų, konkurencinio aktyvumo (bendras slopinimas) arba specifinių mikroorganizmų grupių antagonistinių gebėjimų (specifinis slopinimas) gali sumažinti per dirvožemį plintančių ligų pasireiškimą arba jų sukeliamų augalų ligų sunkumą. Daugumoje dirvožemių už patogenų slopinimą atsakingi mikroorganizmai, tačiau slopinimo mechanizmai nėra iki galo žinomi, o, trūkstant žinių, sprendimą dažniausiai stengiamasi atmesti. Stebėdami augalus, matome, kad dirvožemio savybė slopinti ligų sukėlėjus yra kelių funkcijų derinys, nes sudėtingas dirvožemio slopinamasis poveikis negali būti paprasčiausiai susijęs su vienu mikrobų kamienu ar grupe. Dauguma šaknų rizosferoje esančių mikroorganizmų kamienų, rodančių dirvožemio gebėjimą slopinti patogenus, skirtinguose dirvožemiuose gali skirtis. Dažnai augintojai pastebi, tik negali paaiškinti, kodėl viename lauke ligos augalus apninka labai greitai, o kitame tos pačios veislės augalai auga be papildomų priemonių naudojimo.

Ligų slopinimo gebėjimą daugiausia lemia dirvožemyje esančios įvairios mikroorganizmų bendrijos, kurios gali įvairiapusiškai veikti prieš dirvožemyje plintančius ligų sukėlėjus. Pagrindinis mechanizmas, paaiškinantis dirvožemio gebėjimą slopinti patogenus, yra intensyvi konkurencija dėl maisto medžiagų dirvožemio mikroorganizmų bendrijoje. Kartu svarbų vaidmenį gali vaidinti įvairių formų priešgrybelinių junginių, įskaitant lakiuosius organinius junginius, sintezė. Labiausiai tikėtina, kad slopinančius dirvožemius valdo mikrobiniai konsorciumai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka saprotrofiniai grybai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka tam tikras specifines funkcijas, pavyzdžiui, antibiozę, parazitizmą, konkurenciją dėl išteklių ir plėšrumą. Dėl sudėtingos dirvožemio, augalų ir aplinkos veiksnių sąveikos augalų ligų plitimas, išlikimas ir pasireiškimas yra sudėtingas, tačiau jį būtina tirti, siekiant sumažinti ligų daromą žalą augalų produktyvumui. Didėjantis augalų ligų sukėlėjų atsparumas šiuo metu prieinamoms cheminėms medžiagoms skatina augintojus imtis iki šiol nepraktikuotų veiksmų. Žemės ūkio technologijos, pvz., žemės dirbimas, tręšimas, trąšos, mėšlas, drėkinimas ir mikrobiologinių produktų naudojimas, esmingai keičia dirvožemio fizikinę ir cheminę aplinką bei daro įtaką antagonistinių mikrobų augimui ir elgsenai.

Žemės dirbimo poveikis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.