„Sumanymas yra labai paprastas ir jis kilo iš iniciatyvinės grupės – Lietuvos diasporos atstovų visame pasaulyje. Jie jau yra net paskelbę oficialų referendumą, suderintą su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), ir kiekvienas pilietis gali už jį pasirašyti. Bet tam reikia palaikymo, pastiprinimo, piniginių lėšų, žiniasklaidos dėmesio, politikų pagalbos ir pan. Tiek aš, tiek mūsų politinė jėga – „Nemuno aušra“ – palaikome atsiskaitymo grynaisiais pinigais įteisinimą Konstitucijoje, nes joje nieko nėra parašyta apie grynuosius pinigus. Vertinant šių dienų geopolitinę situaciją ir tuometę Konstituciją, kada išeidinėjome iš represinės Sovietų Sąjungos, kai Konstitucija buvo vienoda visoje „plačiojoje tėvynėje“, priimant naująją Konstituciją nebuvo įmanoma numatyti į priekį visų dalykų, kurie atsiras keičiantis pasauliui. Šiandien situacija pasikeitusi – labai daug skaitmenizacijos, o grynieji pinigai yra nustumti į antrąjį planą.
Siūlymas keisti Konstituciją apima keletą dalykų. Visų pirma – atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra svarbi ekonominės laisvės, finansinės įtraukties ir asmens pasirinkimo forma, užtikrinanti galimybę visiems visuomenės nariams dalyvauti ekonominiuose santykiuose. O nuosavybės teisė juk yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kurios įgyvendinimas apima teisę laisvai disponuoti turimu turtu, įskaitant pinigines lėšas. Būtent grynieji pinigai yra laisvės išraiška, laisvė savo uždirbtus pinigus leisti kaip norime ir kur norime.
Kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės jau yra priėmusios konstitucijų pataisas, kurios numatė vienokia ar kitokia tvarka grynųjų pinigų užtikrinimą visuomenei. Ir tas užtikrinimas yra įrašytas konstitucijose – valstybė, valdžia įpareigoja piliečiams bet kuriuo atveju išlaikyti fizinę valiutą, kuri nėra niekaip skaitmenizuota, apskaitoma ir pan. Kiekvienas pilietis turi turėti teisę spręsti dėl savo pinigų, kur juos laikyti, kokia apimtimi laikyti – ar banko sąskaitoje, ar nusiimti ir pan.
Taip pat šiuo metu yra tokia situacija, kai bankai didina savo paslaugų įkainius, Lietuvoje jų pelnai yra rekordiniai – visų bankų pelnai Lietuvoje viršija 1 mlrd. Eur per metus, kiekvieną dieną jie išskaičiuoja po 3 mln. Eur iš visų šalies piliečių, kurių nėra nė 3 mln. Galime suvokti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis kiekvieną dieną bankams sumoka daugiau nei po 1 Eur. Galbūt reikėtų pažaboti ir tam tikrą bankinio sektoriaus apetitą vien tik skaitmeninti, apmokestinti mažinant limitus ir galimybę piliečiams disponuoti savo noru grynaisiais pinigais. Tokios pagrindinės mano mintys, kaip žmonės galėtų elgtis su savo sąžiningai uždirbtais pinigais.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau paskelbė viešą pareiškimą, skatinantį gyventojus nepritarti šio referendumo iniciatyvai. Manau, kad ši politinė jėga veikia prieš valstybės interesus, o tai parodo ir nemažas kiekis jų teikiamų Seime pasiūlymų ir balsavimų dėl projektų, kuriuos pasiūlo kiti kolegos. Vienas iš pavyzdžių, kad jie siūlo mažinti atsiskaitymams naudojamų grynųjų pinigų kartelę iki 3 tūkst. Eur. O mūsų projekte nėra nė žodžio apie jokias karteles, tik apie piliečių norą ir teisę laisvai išsakyti savo valią, ką jie mano ir ką jie norėtų matyti. Save vadinantys krikščionimis-demokratais, o neoficialiai besivadinantys konservatoriais, iš esmės neatitinka tokio pavadinimo, nes jie iš tikrųjų labiau atstovauja verslui, o šiuo atveju – bankų poreikiams. Ir jie nėra suinteresuoti, jog Lietuvoje cirkuliuotų daug grynųjų pinigų, o priešingai – jų sprendimai ankstesnėje Seimo kadencijoje buvo tiesiogiai nukreipti paremti bankų pelnus ir taisykles, kad tik būtų apribota žmonių laisvė disponuoti grynaisiais pinigais.
Priminsiu, kad šis mūsų projektas nekalba apie konkrečias sumas, jų didinimą ar mažinimą – kalbama tik apie piliečių teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Ar krikščionims reikalingi grynieji pinigai? Kodėl iki šiol bažnyčiose aukos renkamos grynaisiais į krepšelius?
Kodėl demokratams, kurie deklaruoja visas pasirinkimo laisves ir galimybes, nepriimtina tokia nuostata? Gal demokratija baigiasi ten, kur nebelieka vietos bankų pelnams? Taip ir norsi paklausti konservatorių – ar atsiskaitymas grynaisiais pinigais nėra senas, patikimas, saugus ir žmogaus orumą užtikrinantis atsiskaitymo būdas?
Šiuo metu Konstitucija tiesiogiai nereglamentuoja atsiskaitymo formų pasirinkimo. Grynųjų pinigų statusas, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, yra apibrėžtas ES ir nacionalinėje teisėje, tačiau jų naudojimo apimtis gali būti ribojama įstatymais.
Šia iniciatyva siekiama išsiaiškinti, ar visuomenė mato poreikį šią teisę įtvirtinti konstituciniu lygmeniu. Grynųjų pinigų naudojimas užtikrina atsiskaitymus be tarpininkų ir be skaitmeninių pėdsakų, todėl yra svarbus privatumo aspektu. Taip pat jie išlieka reikšmingi daliai visuomenės, kuri ribotai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, bei veikia kaip atsarginė sistema sutrikus elektroninių mokėjimų infrastruktūrai ar susidūrus su kibernetinėmis grėsmėmis.
Kartu pripažįstama, kad problema nėra vienareikšmė – skaitmeniniai mokėjimai suteikia patogumo ir efektyvumo, o grynųjų naudojimas susijęs ir su tam tikrais iššūkiais. Todėl šios iniciatyvos esmė yra ne vienos atsiskaitymo formos dominavimas, o pasirinkimo laisvės išsaugojimas ir subalansuotas požiūris.
Šia iniciatyva siekiama ne stabdyti technologinę pažangą, o užtikrinti, kad skaitmenizacijos procese nebūtų prarastos esminės piliečių teisės, pasirinkimo laisvė ir valstybės atsparumas. Grynųjų pinigų vaidmuo šiuo požiūriu vertinamas kaip viešojo intereso dalis, kurios apsauga gali reikalauti aukščiausio – konstitucinio – lygmens sprendimų.
Mūsų projekte niekaip neužsimenama apie šešėlinius pinigus arba atlyginimus vokeliuose – šešėlis nei skatinamas, nei mažinamas. Kalbame tik apie teisę ateityje, jeigu karo atveju atsitiktų tokia situacija, kad būtų galima turėti didesnį kiekį grynųjų pinigų. Šiuo atveju kalbame tik apie galimybę, kad valstybė visuomet užtikrintų piliečiams teisę į grynuosius pinigus. Nieko verti ir teiginiai, kad grynieji pinigai skatina kažkokias juodąsias buhalterijas, atsiskaitymus nelegaliais būdais. Net ES yra pasakiusi, kad grynieji pinigai iki 10 tūkst. Eur – labai mažavertė suma, nedidelę įtaką ekonomikai daranti situacija juodojoje rinkoje. ES nuo 2027 m. sausio 1-osios nustatė maksimalią atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą – 10 tūkst. Eur. O Lietuvoje šiandien yra nustatyta tik 5 tūkst. Eur suma. Tad mes iki šiol esame nustatę griežtesnes sąlygas, nei bus visoje ES kitais metais.
Mūsų referendumui nėra suformuluotas konkretus klausimas, jį nustatytų jau tam tikra komisija ar komitetas, jeigu patariamajam referendumui būtų pritarta. Patariamajame referendume bus pateiktas klausimas piliečių valiai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo pareikšti: „Pritariu, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip. Ne.“ Piliečio valią išreiškiantis atsakymas turės būti paliekamas neišbrauktas. Jeigu patariamajame referendume piliečiai pareikš valią, kad jie nori tai matyti Konstitucijoje, tai būtų spaudimas politikams keisti minėtą Konstitucijos straipsnį arba jį papildyti.“
Grynųjų pinigų problemos aktualumą patvirtino ir antradienio, gegužės 19 d., incidentas. Nuo tos dienos popietės penkių bankų – SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Artea“ ir „Citadele“ – klientai negalėjo atlikti momentinių pavedimų internetu dėl sutrikimų infrastruktūros teikėjo sistemoje. Su trikdžiais susidūrė ir „Paysera“. Pašalinti problemą užtruko, tik trečiadienio rytą bankai patvirtino, kad mokėjimai internetu jau veikia įprastai. Lietuvos bankas pranešė, kad buvo fiksuoti tarptautinės momentinių mokėjimų infrastruktūros operatoriaus EBA CLEARING sistemos sutrikimai. Momentinių mokėjimų infrastruktūra naudojasi 92 bankai iš 23 Europos šalių, tačiau skaičiuojama, kad dėl tarpbankinių ryšių minėta problema galėjo iš viso paveikti 2 860 Europos bankų momentinių mokėjimų paslaugų. Daugybė bankų klientų patyrė nepatogumų ir nuostolių.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.