Rekordinis taršos ieškinys Jungtinėje Karalystėje

Pateikė ieškinį

Beveik 4000 žmonių pasirašė ieškinį prieš didelius paukštienos gamintojus ir vandens tiekimo bendrovę dėl įtarimų „didelio masto tarša“ trijose upėse – Vajuje (Wye), Luge (Lugg) ir Uske (Usk). Ieškovai teigia, kad upių būklė pastaraisiais metais smarkiai paveikė vietos verslą, „numušė“ nekilnojamojo turto vertę ir gerokai apkartino žmonių gyvenimą užterštose vietovėse, todėl reikalauja didelio žalos atlyginimo, skelbia BBC.

Į teismą paduotos įmonės – „Avara Foods Limited“, „Freemans of Newent Limited“ ir „Welsh Water“ – šiuos teiginius neigia.

Ieškovai teigia gyvenantys arba dirbantys prie minėtų upių arba jose leidžia laisvalaikį – maudosi, žvejoja ar plaukioja baidarėmis. Jie reikalauja, kad teismas įpareigotų išvalyti upes ir priteisti kompensaciją.

Pasak ieškovų, į upes reguliariai pilamas vištų mėšlas bei nuotekos, dėl ko gaišta žuvys bei kiti laukiniai gyvūnai, be to, vietos gyventojus nuolat kankina blogas kvapas ir prastėja vandens kokybė.

Upių sistema

Skelbiama, jog Vajaus upės baseine auginama net 23 milijonai vištų. Nuo ištakų Kambro kalnuose, Vidurio Velse, upė teka 155 mylias.

Lugo upė yra pagrindinis Vajaus intakas, tekantis daugiausia per Herefordšyrą.

Usko upė teka per Bannau Brycheiniog nacionalinį parką ir Blaenavono pramoninio kraštovaizdžio pasaulio paveldo objektą, saugomą UNESCO, o tuomet pasiekia Bristolio kanalą Niuporte.

Visos trys upės yra saugomos dėl jų svarbos retoms laukinėms gyvūnų rūšims, įskaitant ūdras, gėlavandenes perlines midijas ir Atlanto lašišas.

Niūrūs liudijimai

Pagrindinė pareiškėja, laukinės gamtos filmų kūrėja Justine Evans, teigė pastebėjusi ryškų Vajaus upės būklės pablogėjimą pastaraisiais metais. Kadaise skaidri upė tapo drumsta ir gleivėta, pasakojo ji.

Buvęs olimpinis plaukikas Rolandas Lee persikėlė gyventi netoli Vajaus upės, kad turėtų prieigą prie atviro vandens maudytis. „Bet dabar perspėčiau žmones net neiti ten“, – sakė jis.

Kitas ieškovas, Gino Parisi iš Raglano, Monmutšyro, nerimavo dėl Usko upės, prie kurios jis yra užaugęs, būklės. Pasak jo, dabar vanduo tapo purvinas ir drumstas, o „keliose vietose matyti susikaupusios putos“, tad vaikščiodamas pakrante jis jaučiais nejaukiai ir net nerimauja dėl savo sveikatos.

Tyrimas

Remiantis „The Guardian“ tyrimo duomenimis, Severno ir Vajaus upių slėniuose pramoniniu būdu auginama daugiau nei 51 milijonas vištų – tai atitinka 79 vištas kiekvienam regiono gyventojui.

Manoma, jog didelių intensyvių paukštininkystės ūkių skaičiaus augimas slėniuose ir yra pagrindinė upių taršos priežastis. Vištų išmatose yra daugiau fosfatų nei bet kuriame kitame gyvulių mėšle, o dėl to mažėja deguonies žuvims ir upių augalams.

„The Guardian“ rašo, jog šiame regione aplinkosaugos aktyvistai nori sustabdyti dar vieno didelio paukštininkystės komplekso, kuriam buvo suteiktas planavimo leidimas Šropšyre, plėtrą. Šiame ūkyje būtų laikoma beveik 250 000 vištų.

Vajaus ir Severno upės iš dalies teka per Šropšyro, Herefordšyro bei Poviso grafysčių teritorijas. Nė viena iš trijų savivaldybių tarybų nekaupia duomenų apie bendrą pramoninių vištų ūkių, kuriems išduoti planavimo leidimai jų teritorijoje, skaičių.

Pasak leidinio, vien tik Šropšyre vienu metu gyvena daugiau nei 20 milijonų pramoniniu būdu auginamų vištų – tai viena tankiausių jų koncentracijų Europoje. Šropšyras yra vienintelė iš trijų grafysčių, kuri vis dar išduoda planavimo leidimus IPU (individualiems paukščių ūkiams). Poviso grafystėje de facto buvo paskelbtas moratoriumas statyti daugiau IPU, po to, kai Velso vyriausybė 2023 m. sustabdė 12 planavimo paraiškų dėl 700 000 paukščių ūkių – penkios iš jų buvo skirtos Severno slėniui ir septynios – Vajaus upės baseinui. Velso vyriausybė įsikišo baiminantis, kad vištų ūkiai gali padaryti upėms ekologinę žalą.

Kaltinimai

Tuo tarpu aukščiau minėtos bylos ieškovai teigia, kad Vajaus baseino upių taršą sukėlė nuotekos iš dirbamos žemės, kuriose yra didelė fosforo, azoto ir bakterijų koncentracija, atsiradusios dėl paukščių mėšlo ir nuotekų biologinių kietųjų dalelių.

Jie taip pat kaltina minėtas bendroves, kad jos nuotekas išleidžia tiesiai į upes be jokių valymo įrenginių.

Portalas „The Conversation“ teigia, jog šiuo metu didžiausia Vajaus upės baseino problema – azoto ir fosforo patekimas į upių vandenį iš žemės ūkio ir nuotekų. Dėl to per daug dauginasi dumbliai, vanduo netenka deguonies ir žūsta žuvys, augalai bei bestuburiai.

Teigiama, kad didelė dalis azoto ir fosforo gaunama iš vištų, auginamų netoli Vajaus upės, išmatų ir iš jų pagamintų trąšų, kurios naudojamos laukams tręšti.

Į teismą paduotos bendrovės kaltinamos aplaidumu, privataus ir viešo gyvenimo trikdymu ir netgi neteisėtu įsibrovimu į nuosavybę tais atvejais, kai ieškovo nuosavybėje buvo paveikta upės vaga.

Bendrovių pozicija

„Avara Foods Limited“ yra viena didžiausių paukštienos perdirbėjų Jungtinėje Karalystėje.

Jos dukterinė įmonė „Freemans of Newent“, įsikūrusi Hereforde, taip pat įvardyta kaip atsakovė byloje.

„Avara Foods“ atstovas komentavo žiniasklaidai, kad bendrovė išreiškė susirūpinimą dėl Vajaus upės būklės.

„Tačiau manome, kad šis teisinis ieškinys pagrįstas nesusipratimu, nes paukštininkystės ūkiuose, kurie tiekia produkciją „Avara Foods“, mėšlas nėra kaupiamas ar barstomas“, - teigia atstovas. - „Jei paukščių mėšlas naudojamas kaip trąša, jis skirtas kitiems produktams kituose žemės ūkio sektoriuose, o už tai yra atsakingi ir individualūs ūkininkai“.

Bendrovė teigė, kad Vajaus baseine joje dirba apie 1500 žmonių, o visa jos paukštiena auginama „pagal standartus, kurie yra vieni aukščiausių pasaulyje“.

„Welsh Water“ teigė, kad bendrovė pastaraisiais metais atliko reikšmingas investicijas ir pasiekė „realų vandens kokybės pagerėjimą“. Tai esą apėmė 70 mln. svarų sterlingų išlaidas per pastaruosius penkerius metus vietovėms prie Vajaus upės pagerinti, o dar 33 mln. svarų sterlingų skirta Usko upei.

„Deja, per šį laikotarpį kitų sektorių sukelta vandens tarša gerokai išaugo, todėl sumažėjo bendras mūsų pasiekto vandens kokybės pagerėjimo poveikis“, – teigė atstovas. – „Kadangi esame ne pelno siekianti įmonė, bet kokie mokėjimai šiems ieškovams neišvengiamai sumažintų sumą, kurią galime reinvestuoti į tolesnius patobulinimus visų mūsų klientų ir aplinkos labui.“

Beje, aplinkosaugos aktyvistai dar pernai pralaimėjo teisinį ginčą prieš JK vyriausybę dėl Vajaus upės taršos.

Parengė Ričardas Čekutis