Remdami ūkius – skatinsime ir kaimiškųjų savivaldybių ekonomiką

Šimtmečiais „kaimas“ reiškė „žemės ūkį“, o tūkstančiai ūkininkų maitino visuomenę. Gyvenimas daugelyje kaimo vietovių, ypač atokesnėse, tebėra glaudžiai susijęs su žemės ūkiu.

Žemės ūkis – labai svarbi šalies ekonomikos šaka

Šiandien Europos Sąjungoje (ES) daugiau kaip 40 proc. žemės kaimo vietovėse naudojama žemės ūkiui. Europos komisijos (EK) apibrėžtoje ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje iki 2040 m. teigiama, kad „ES šalyse laikui bėgant žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tenkanti kaimo regionų ekonomikos ir užimtumo dalis mažėja ir sudaro 12 proc. visų darbo vietų bei 4 proc. bendrosios pridėtinės vertės, tačiau ši veikla užtikrina labai svarbų apsirūpinimo maistu saugumą“.

Lietuvoje žemės ūkis išsiskiria ES kontekste tuo, kad jo indėlis į šalies ir vietos ekonomiką yra gana didelis.  Pas mus šis sektorius sugeneruoja 3,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir gerokai viršija ES žemės ūkio sukurtą BVP, kuris sudaro 1,4 proc.

Valstybės duomenų agentūros pateikiamais oficialiais statistikos duomenimis, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2019 m. sudarė 3,6 proc. BVP (1,52 mlrd. eurų), 2020 m. – 3,7 proc. (1,75 mlrd. eurų), 2021 m. – 3,4 proc. (1,86 mlrd.), o 2022 metais Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekė 2,68 mlrd. Eurų (3,97 proc.).

Taigi žemės ūkio veikla tai ne tik skaičiai, tai svarbiausia Lietuvos ekonomikos šaka, užtikrinanti nacionalinį saugumą – visuomenės aprūpinimą maistu.

Svarbūs ne tik tiesiogiai vykdoma veikla

Ūkininkai kaimiškosiose savivaldybėse užsiima įvairiapuse žemės ūkio veikla, kuri yra svarbi įvairiopame kontekste: regioninės politikos, kaimiškųjų vietovių darnaus vystymo, kaimo bendruomenių veiklos skatinimo ir kaimo gyventojų gerovės užtikrinimo.

Ūkininkų ūkiai kuria pridėtinę ekonominę ir finansinę vertę Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse ne tik tiesiogiai vykdoma ūkine veikla, bet ir kitomis iniciatyvomis.

Jie yra kaimo novatoriai, nes diegdami inovacijas į žemės ūkio veiklą formuoja šiuolaikiško, modernaus verslo įvaizdį.

Jie yra kaimo bendruomenių verslumo plėtotojai, nes vystydami „nuo ūkio iki stalo“ idėjas, kuria „kaimo startuolius“.

Kartu jie yra ir socialinės ekonomikos vystytojai, padedantys kaimo vietovėse jungti į visumą įvairius išteklius, vystant socialinės įtraukties sritis bei prisidedant prie viešųjų paslaugų teikimo kaimiškųjų vietovių gyventojams užtikrinimo.

Taigi pagrįstai galima teigti, kad ūkininkai ir jų vykdomos veiklos yra vieni svarbiausių veiksnių didinant kaimiškųjų savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Ūkininkų ūkių skaičiaus didėjimas ir jų vykdoma žemės ūkio veikla turi skatinamąjį poveikį vietos ekonomikai bei finansinei padėčiai, teigiamai veikia kaimiškųjų savivaldybių finansinį savarankiškumą ir tai grindžiama atliktais moksliniais tyrimais.

Tyrimai įrodo sąsają su savivaldybių finansiniu savarankiškumu

Mokslininkų nuomone, kuo didesnė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų dalis, tenkanti 1000 gyventojų, tuo daugiau nuosavų pajamų gali sugeneruoti vietos valdžia. Moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad ūkininkavimo veikla yra veiksnys, teigiamai veikianti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Šio straipsnio autorės atliktu Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo ir jį lemiančių veiksnių tyrimu (2022) nustatyta, kaip ūkininkų ūkių skaičiaus kaita 2009–2019 metais lėmė kaimiškųjų savivaldybių finansinį savarankiškumą. Vidutiniškai aukšto finansinio savarankiškumo kaimiškosiose savivaldybėse (Ignalinos r. sav., Kaišiadorių r. sav., Kazlų Rūdos, Kelmės r. sav., Pasvalio r. sav., Rokiškio r. sav., Zarasų r. sav.), augant ūkininkų ūkių skaičiui, savivaldybių finansinis savarankiškumas vidutiniškai didėjo 1,35 proc. Tačiau šiose kaimiškosiose savivaldybėse ūkininkų skaičius per 11 metų vidutiniškai padidėjo tik 1,6 proc. Nagrinėjamu laikotarpiu šių savivaldybių finansinio savarankiškumo indeksas skalėje nuo 0 iki 1 siekė 0,431 balo. Tuo tarpu vertinant ūkininkų ūkių skaičiaus kaitą vidutiniškai žemo finansinio savarankiškumo kaimiškosiose savivaldybėse (Alytaus r. sav., Joniškio r. sav., Jurbarko r. sav., Klaipėdos r. sav., Kupiškio r. sav., Pakruojo r. sav., Radviliškio r. sav., Skuodo r. sav., Šalčininkų r. sav., Šilalės r. sav., Šilutės r. sav.) nustatyta, kad didėjant ūkininkų ūkių skaičiui savivaldybių finansinis savarankiškumas vidutiniškai didėjo 1,47 proc. Čia ūkininkų skaičius per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 6,4 proc. Taigi tyrimo rezultatai patvirtino, kad augantis ūkininkų ūkių skaičius kaimiškųjų savivaldybių finansiniam savarankiškumui turi teigiamą įtaką, veikia kaip katalizuojantis veiksnys.

Ūkių statistika traukiasi: ar nėra centrinės valdžios kaltės?

Tačiau bendrai ūkininkų skaičiaus tendencijos Lietuvoje yra mažėjančios. Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per paskutiniuosius 15 metų (nuo 2009 iki 2023 metų) ūkininkų ūkių skaičius sumažėjo 18,33 proc., t.y. atitinkamai nuo 107546 iki 87831 ūkių.

Galima daryti prielaidą, kad tendenciją lėmė ūkio valdų stambinimas. Bet yra ir kita reikalo pusė. Centrinės valdžios strateginis požiūris į ūkininkų ūkių vystymą, ypač smulkiųjų ūkių (Lietuvoje vyrauja ūkiai, kurių plotas yra 1–5 ha (37 proc.) bei nuo 5– 10 ha (19 proc.)) palaikymą, tuo pačiu kaimo vietovių darnios raidos užtikrinimą, buvo ir yra neaiškus.

Sąrašas priežasčių, kodėl svarbu išlaikyti ūkininkų ūkius

Tolimesnis ūkininkų ūkių išlaikymas, jų vykdomos žemės ūkio veiklos skatinimas yra labai svarbus. Ūkininkai ir jų vykdomos veiklos gali prisidėti tiek prie kaimiškųjų vietovių darnaus vystymo, tiek prie kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo tokiomis kryptimis:

1. Užimtumo ir pajamų didinimas. Ūkininkai yra svarbūs darbdaviai ir gali padėti mažinti nedarbą kaimiškosiose savivaldybėse. Palaikant ūkininkų ūkius ir jų vystomas žemės ūkio ir kitas veiklas, vietos gyventojams kuriamos darbo vietos, o tai kaimo bendruomenėse yra labai svarbus veiksnys. Tai leidžia didinti gyventojų perkamąją galią ir vietos pajamas.
2. Eksporto pajamų didinimas. Lietuva yra žemės ūkio produktų eksportuotoja, todėl žemės ūkio veiklos įvairinimo, vystant naujus sektorius, skatinimas gali prisidėti prie šalies eksporto pajamų. Tai svarbu ne tik šalies biudžetui, bet ir vietos ekonomikai.
3. Daugialypės pridėtinės vertės kūrimas. Žemės ūkio veikla gali sukurti pridėtinę vertę įvairiomis formomis, įskaitant žemės ūkio produkcijos, maisto perdirbimą, žemės ūkio produktų pakavimą, logistiką ir prekybą. Tai gali padėti didinti produkto vertę ir gauti didesnes pajamas iš žemės ūkio produkcijos.
4. Turizmo plėtra. Kaimiškosios vietovės, kuriose bendradarbiaujant veikia ūkininkai ir žemės ūkio įmonės, gali plačiau išnaudoti turizmo potencialą. Žemės ūkio, kaimo turizmas, kaimo bendruomenių edukacijos gali pritraukti turistus bei sukurti papildomų pajamų šaltinį vietos gyventojams ir vietos valdžiai.
5. Kaimo bendruomenių socialinių iniciatyvų plėtra. Žemės ūkio veikla taip pat gali prisidėti prie vietos bendruomenės socialinės ir kultūrinės plėtros. Vietos ūkininkai, dažnai būdami aktyvūs dalyviai įvairiose vietos iniciatyvose ir projektuose, gali veiksmingai įtraukti į šias veiklas jaunuolius, šeimas, senjorus bei visus kitus bendruomenės narius ir taip gerinti kaimo bendruomenės gyvenimo kokybę.

Taigi, ieškant kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo galimybių, centrinei valdžiai tiesiog būtina remti, palaikyti ūkininkus, žemės ūkio subjektus, padedančius pereiti mus visus prie žalesnės ekonomikos ir prisidėti prie vietos valdžios finansinių išteklių tvarių pajamų generavimo.

---

Autorė dr. Laima Skauronė yra VDU Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja, lektorė.