Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Rinkimai dezinformacijos aplinkoje

2024/06/06


Šie metai išskirtiniai rinkimų gausa. Lietuvoje pavasaris ir va­saros pradžia paženklinti kova dėl Prezidento posto bei rin­kimais į Europos Parlamentą, o rudenį mūsų laukia dar vie­nas svarbus kovos dėl valdžios etapas – gyventojai spręs dėl naujo Seimo, o atitinkamai – ir dėl Vyriausybės su­dė­ties.

Rusijos pastangos

Netrūksta svarbių rinkimų ir pasaulyje. Ko gero, reikšmingiausi iš jų – kova dėl JAV Prezidento kėdės. Jau žinoma, jog buvęs Prezidentas bei respub­likonų kandidatas Donaldas Trum­pas sieks revanšo prieš dabartinį šalies vadovą Joe Bi­deną. Sutariama, kad šie rinkimai gali reikšmingai pakeisti JAV poziciją globaliuose reikaluose, jei buvusiam Prezidentui pavyktų sugrįžti į Ovalinį kabinetą Baltuosiuose rūmuose.

Reikėtų akcentuoti, jog informacinė aplinka, legalios ir nelegalios rinkimų technologijos, o kartais ir paprasčiausia dezinformacija šiandien tampa reikšmingu priešrinkiminės kovos elementu. Čia, viena vertus, pasireiškia jau seniai žinomi iššūkiai, kita vertus, atsiranda ir tam tikrų, pirmiausia technologinių, naujovių.

Rusija išlieka dezinformacijos bei propagandos lydere Europoje. Ir čia ne šiaip žodžiai – gegužės viduryje buvo oficia­liai paskelbti gana įdomūs duo­menys, kai Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pranešė, jog nuo 2015 m. užfiksavo daugiau nei 17 tūkst. atvejų, kuomet Europos Sąjungoje buvo bandoma skleisti Kremliaus propagandą bei dezinformaciją. Pažymima, kad pagal informacinių veiksmų intensyvumą Rusija gerokai lenkia ant­roje vietoje pagal šį rodiklį liekančią Kiniją.

Kremliaus naratyvus platinantys tinklai ypatingai suakty­vėjo po 2022 m. vasario 24 d., t.y. tuo momentu, kai Maskva pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą. Šį aspektą būtų sunku pavadinti netikėtu, nes akivaizdu, jog Rusijos karas prieš kaimyninę šalį neapsiriboja vien tiesioginiais karo veiksmais. Aktyvi kova vyksta ir informacinėje erdvėje, siekiant psichologiškai paveikti ne vien besiginančios Ukrainos visuomenę, bet ir gyventojus tų šalių, kurios teikia karinę pagalbą Kyjivui.

Informacija, kurią paskelbė EIVT, leidžia kalbėti ir apie pag­rindines Rusijos informacinio puolimo kryptis. Pažymima, jog esminės informacinės atakos yra susijusios būtent su propagandos ir dezinformacijos sklaida apie Ukrainą. Vėlgi – nereikia pamiršti, kad Mask­va pradėjo įgyvendinti agresiją prieš šią valstybę hibridinėmis priemonėmis dar 2014 m. EIVT duomenimis, daugiau nei pusė iš minėtų 17 tūkst. informacinių išpuolių, užfiksuotų per pastaruosius devynerius metus, buvo nukreiptos būtent prieš Ukrainą, skleidžiant propagandinio pobūdžio naratyvus apie šios šalies vadovybę, padėtį joje, vidaus bei išorės politiką.

Antras pagal dydį teminis Kremliaus propagandos blokas, užfiksuotas EIVT, buvo skir­tas Rusijos „reklamavimui“, t.y. jos lyderių – ypač Vladimiro Putino – šlovinimui, bandymui parodyti, jog Maskvos politika yra sėkminga ir teisinga.

Tuo tarpu trečias tokio pobū­džio teminis blokas buvo nu­kreiptas prieš ES valstybes. Krem­lius siekė vaizduoti ES kaip žlungantį bloką, kuris žiemą iš viso „užšals be rusiškų dujų“.

Svarbu paminėti, kad Kremliaus propagandos tinklų suaktyvėjimas, kuriuos sudaro dezinformacijos priemonės, bandančios apsimesti žiniasklaida (kartais net imituojančios žinomas Vakarų žiniasklaidos priemones), įvairios trolių ir botų fermos, pastebimas ir rinkimų į Europos Parlamentą kontekste. EIVT ekspertai pažymi, jog Kremliaus propaganda siekia manipuliuoti jautriais klausimais, pavyzdžiui, migracija, klimato kaita, LGBT bend­ruomenės teisės bei pan. Pažy­mima, kad blogiausia net ne tai, jog Kremlius skleidžia tokio pobūdžio propagandą, bet tai, kad kai kurios (dažniausiai – populistinės) politinės jėgos Eu­ropoje irgi pradeda išnaudoti šiuos naratyvus, paversdamos juos oficialios politinės priešrinkiminės retorikos dalimi.

Ką leidžia technologijos?

Informacinės įtakos ir manipuliavimai, ypač paremti naujausiomis technologijomis, iš tikrųjų gali paveikti politinį lauką bei paverčia kova dėl rinkėjų simpatijų ir savotišku psichologiniu karu. Manoma, kad šią tendenciją demonstruoja naujausi rinkimai didžiausioje (pagal gyventojų skaičių) pasaulio demokratijoje – Indijoje. Rinkimai į šios šalies žemuosius rūmus prasidėjo balandžio 19 d. Jie vyksta septyniais etapais, kurių paskutinis – birželio 1 d. Pažymima, jog priešrinkiminė kampanija Indijoje yra gana arši. Politiniai konkurentai nevengia plačiai naudotis dirbtinio intelekto (DI) pagalba, kuriant įvairius pranešimus bei adaptuojant juos skirtingiems rinkėjams. Aptikta ir giluminės apgaulės technologijos (angl. deep fake) naudojimo atvejų. Pirmi jų buvo pastebėti Indijoje dar prieš kelis metus, kai, pavyzdžiui, internete buvo pasirodę vaizdo įrašai, sugeneruoti DI, viename iš kurių politikas Manodžemas Tivari kreipėsi į savo rinkėjus anglų kalba, o kitame – vienu iš regioninių dialektų. Nors pats politikas ir jo bendražygiai anuomet siekė akcentuoti, kad jie panaudojo DI ir giluminės apgaulės technologiją ne siekdami apšmeižti konkurentus, bet norėdami pasiekti didesnes potencialių rinkėjų auditorijas, Indijoje kilo diskusija dėl tokio elgesio etiškumo.

Sutariama, jog DI technologijos panaudojimas gali stipriai paveikti visuomenės įsivaizdavimą apie realybę bei išnaudoti rinkėjų emocijas. Šiuo atveju gana įdomus yra Indijos specialiųjų efektų ir reklamos kūrėjo Devendro Singho Džaduno liudijimas laikraščiui „The Washington Post“. Jis žurnalistams papasakojo, kad nuo rinkimų kampanijos pradžios sulaukė užklausų iš kelių šimtų politikų, norėjusių pasamdyti jį agitacijos kūrimui. Pasak D. S. Džaduno, daugiau nei pusė su juo susisiekusių politikų prašė sukurti etiškai abejotiną produkciją. Tarp tokių užsakymų pavyzdžių buvo prašymas sufabrikuoti telefoninio pokalbio įrašą, kuriame konkuruojantis politikas neva prisipažįsta ėmęs kyšius, užsaky­mas įmontuoti konkurentų veidus į pornografinius įrašus ir kt. D. S. Džadunas akcentavo, jog visada atsisakydavo tokio darbo, bet nėra abejonių, kad tarp DI bei kompiuterinės grafikos specialistų galėjo atsirasti ir ne tokių sąžiningų kūrėjų.

Dabartinėje priešrinkiminė­je kampanijoje Indijoje iš tik­rųjų pastebima ir nemažai nešvarių žaidimų. Pavyzdžiui, yra žinių apie giluminės apgaulės principu sukurtus vaizdo įrašus, kur žinomos vietinės kino žvaigždės agituoja už vieną ar kitą politiką (ar kritikuoja jį). Patiems aktoriams tokie įrašai tampa netikėtumu, nes atvaizdas būna panaudojamas be jų žinios. Pavyzdžiui, taip dėl netikro vaizdo įrašo teko teisintis Bolivudo žvaigždei Aamirui Chanui.

Suklaidinta visuomenė

Ypatingas dėmesys priešrinkiminei informacinei aplinkai demonstruojamas ir JAV. Galima priminti, kad jau 2016 m. Rusija siekė paveikti ameri­kie­tiškų rinkimų rezultatus. Anuo­met socialinėje medijoje ypač aktyviai veikė su Kremliumi siejami internetiniai troliai. Pažymima, jog jie ne tik palaikė kokį nors vieną kandidatą, bet labiau siekė suklaidinti rinkėjus (pavyzdžiui, skelbė tik­rovę neatitinkančią informaci­ją apie rinkimų proceso proce­dūras) bei kiršino visuomenę, siekiant diskredituoti pačią demokratinę rinkimų sistemą.

Nors oficialiai teigiama, jog 2016 m. Rusijos bandymai kištis į JAV Prezidento rinkimus neturėjo lemiamos įtakos jų rezultatams, pažymima, kad dalis Amerikos visuomenės vis tik pasiduoda informacinėms įtakoms. Pavyzdžiui, kaip rodo apklausos, apie trečdalis JAV gyventojų tiki, kad J. Bidenas iš tikrųjų nelaimėjo rinkimų ir 2020 m. „pavogė pergalę iš Trumpo“. Be to, apie ketvirtadalis JAV gyventojų mano, jog riaušes, kurios 2021 m. sausio 6 d. sukėlė D. Trumpo šalininkai, iš tikrųjų inscenizavo Federalinis tyrimų biuras.

Toks JAV gyventojų polinkis tikėti įvairiais sąmokslais bei sąmokslo teorijomis išties kelia nemažai nerimo. Galima numanyti, jog trečios šalys – pirmiausia Rusija, o gal ir Kinija – sieks ir šiemet išnaudoti minėtas tendencijas bei toliau skaldyti JAV visuomenę ir skatinti jos nepasitikėjimą demokratiniais procesais artėjančių šalies vadovo rinkimų kontekste. Tokiu būdu politinėse kovose prie lokalių rinkiminių technologijų savotiškai jungiasi ir globalūs dezinformacijos bei propagandos iššūkiai.

 

Viktor DENISENKO, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Perspausdinta iš „Šilalės artojo

Dalintis