Rokiškėnas I. Skripka: „Vos tik pamatęs troškau jį restauruoti“

Buvo pristatyta daugiau nei 100 knygų, popieriaus, tekstilės ir sienų tapybos restauravimo darbų. „Mes vieninteliai pristatėme sakralinio paveldo objektus – du restauruotus darbus, kurie buvo atrinkti konkurso tvarka. Vienas jų restauruotas mano, kitas – Audronės Salatkaitės. Atstovavome Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakultetą, pristatėme metalo restauravimo programą“, – pasakojo I. Skripka.

Jų pranešimo tema: „XVIII a. auksakalystė: J. K. Štapelerio dirbtuvių paveldas“.

„Pristatėme du restauruotus objektus. Pirmasis – Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorius,  pagamintas 1772–1791 m. iš žalvario, sidabruotas ir auksuotas, su mediniais elementais ir alavo veidrodžiu. Relikvijoriaus viduje po veidrodine dalimi buvo aptiktas rankraštis, parašytas lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Antrasis – Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstrancija, pagaminta 1781 m. iš žalvario, sidabruotas ir auksuotas, su polichromija. Jį restauravo Audronė Salatkaitė, archeologinių metalo radinių  restauratorė“, – sakė  I. Skripka.

Kuo šie objektai svarbūs?

„Tai XVIII amžiaus auksakalio Juozapo Kristijono Štapelerio dirbtuvėms priskiriami kūriniai. Meistras unikalus savo gaminių puošybos primityvistine stilistika dėl tik šio auksakalio dirbtuvei būdingos ornamentikos, jos kompozicijos ir specifinės atlikimo technikos. Štapelerio dirbtuvės kūriniams būdingos specifinės formos rokailės, obels žiedus primenančios gėlės su lapeliais, reljefu dekoruotos šakelės, žvynelių juostos, itin savita vaizduojamų figūrų traktuotė, šv. Rašto citatos. Tai savitas „Žemaitijos Lionginas Šepka“ tik auksakalystėje, kurio  dirbtuvės įnešė nemažą indėlį į XVIII a. Lietuvos auksakalystės raidą. Iki šių dienų yra žinoma apie 25 šiam autoriui priskiriamų darbų“, – dalijosi restauratorius.

Unikalus ir todėl, kad rastas rankraštis

„Mano restauruotas relikvijorius unikalus tuo, kad jame rastas rankraštis – tai labai retas atvejis – lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Taip pat jis unikalus savo medžiagomis – pagamintas iš medžio, spalvoto metalo ir alavinio veidrodžio. Be to, tai Kristaus Kryžiaus relikvijos relikvijorius, iš kurio buvo dingusi relikvija, tačiau pavyko ją surasti. Prieš restauravimą šio relikvijoriaus būklė buvo labai bloga, tačiau pavyko ją sutvarkyti ir relikvijorių restauruoti. Restauravimo darbų vadovas – Eksperto kvalifikacinės kategorijos metalo restauratorius doc. Rimvydas Derkintis.

O į mano rankas šis relikvijorius pateko visai atsitiktinai. Kai kartu su VDA studentais lankėmės Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, pastebėjau visiškai sulūžusį, nenaudojamą ir padėtą palėpėje relikvijorių, kuris savo išvaizda nei kiek nebuvo panašus į žinomų meistrų darbus. Vien tik jį pamatęs, troškau jį sutvarkyti. Šis mano troškimas netruko išsipildyti. Gavus visus reikiamus paveldosauginius leidimus bei klebono ir vyskupo sutikimus, pradėjau restauravimo darbus. Lygiagrečiai, kartu su  dailės istorike, humanitarinių mokslų daktare Liepa Šverebiene-Griciūte, pradėjome dailėtyrinius ir medžiagotyrinius darbus, kurių pagrindu ruošiamas mokslinis straipsnis. Be to, šiuo metu aktyviai  dirbu ir kitus restauravimo ir mokslinius tiriamuosius darbus, tiesiogiai susijusius su šio meistro kūriniais.

Birželio pabaigoje šis relikvijorius iškilmingai sugrįš į Sedos bažnyčią ir toliau tarnaus parapijiečiams“, – sakė Igoris Skripka.

Nepamiršta ir savojo krašto

Kokie kiti I. Skripkos reikšmingesni darbai šioje rokiškėnams mažai spaudoje pristatytoje srityje? “Praėjusį rudenį visuomenei buvo pristatytos mano restauruotos, taip pat šiam auksakaliui priskiriamos žvakidės – Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčios (Mažeikių r.) XVIII a. III ketv. altorinių žvakidžių pora. Tai svarbus vėlyvojo baroko laikotarpio Lietuvos auksakalystės kūrinys. Jis neabejotinai vertingas Laižuvos bažnyčios dailės paveldo objektas. Žvakidės įdomios ir tipologiniu, ir istoriniu požiūriu, saugotinos kaip Laižuvos parapijos istorijos liudininkas, įamžinęs ir regione garsaus, auksakalio Kristijono Juozapo Štapelerio atminimą. Nors žvakidės nesignuotos, tačiau pagal tik šiam meistrui būdingą puošybą ir ornamentikos tipologiją priskiriamos K. J. Štapeleriui. Šios žvakidės vertingos dar ir tuo, kad tai vienos iš nedaugelio senųjų bažnyčios vertybių, kurios išliko po bažnyčios susprogdinimo (1944 m. spalio 28 d. traukdamasi Vokietijos kariuomenė ją susprogdino) ir gaisro“, – sakė restauratorius. Nepamiršta jis ir Rokiškio, savo krašto. „Nuolat bendradarbiauju su Rokiškio krašto muziejumi. Talkinu bei konsultuoju juos eksponatų priežiūros ir profilaktikos klausymais, padedu konservavimo ir restauravimo darbuose“, – pasakojo Igoris Skripka.

Reda MILAKNIENĖ / „Gimtasis Rokiškis“

Igorio Skripkos asmeninio archyvo nuotr.