Kaunas +9,8 °C Debesuota
Sekmadienis, 11 Spa 2026
Kaunas +9,8 °C Debesuota
Sekmadienis, 11 Spa 2026




Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

BNS
 

„RSI Europe“ gamykla iškils Upytės seniūnijoje, žemių vėl neteks „Genetiniai ištekliai“ (papildyta)

2026/09/21


Padidink tekstą

Būsima Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ iki 50 mln. vertės gynybos sistemų gamykla turėtų iškilti beveik 125 hektarų ploto sklype netoli Tarnagalos ir Upytės kaimų Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone. Šiuose kaimuose gyvena apie 650 žmonių. 

Gamyklos statybos vietą BNS patvirtino rajono meras Antanas Pocius.

„Taip, prie pat tenai“, – BNS sakė A. Pocius, paklaustas, ar įmonei numatytas investicinis sklypas yra šalia Tarnagalos kaimo.

Tiek Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, tiek „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas praėjusią savaitę gamyklos vietos BNS neatskleidė  motyvuodami, jog tai yra gynybos pramonės investicija. 

Šiuo metu sklypą naudoja Žemės ūkio ministerijos valdoma galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovė „Genetiniai ištekliai“.

„Genetinių išteklių“ vadovas: sprendimai priimami buldozeriu

„Genetinių išteklių“ vadovas Audrius Zalatoris BNS valdžios veiksmus vadina „buldozeriu“ – apie būsimas gamyklos statybas jis teigė sužinojęs tik praėjusią savaitę. 

„Čia atėmimas, o ne perleidimas (sklypo – BNS), niekas nešneka. Jeigu valdžia buldozeriu stumia, tai gali paimti (sklypą – BNS) ir rytoj. Žmonės nereikalingi, įmonė nereikalinga, čia daroma buldozeriu“, – BNS sakė A. Zalatoris, kuris taip pat yra rajono gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ vadovas. 

Jis pabrėžė, kad apie būsimas gamyklos statybas buvęs informuotas tik praėjusį trečiadienį, kai jam paskambino savivaldybės atstovas, kurio jis neįvardijo: „Faktiškai tik iš savivaldybės sužinojau. (...) Paskambino patys, galiu pasakyti.“

„Genetinių išteklių“ vadovas aiškino, kad, jo nuomone, apie planus statyti gamyklą jis turėjo būti informuotas anksčiau.

„Su niekuo nederinama yra, su niekuo. Viskas stumiama yra. Turėjo būti kažkokios procedūros, supažindinama, kad bus paimamas sklypas, visa kita. Šiandien sklypas yra bendrovės nuomojamas iš valstybės, yra nuomos sutartis, nuomos sutartis nenutraukta, – kalbėjo A. Zalatoris. – Jie (trys įmonės nuomojami sklypai Panevėžio rajone – BNS) buvo paimti paprasčiausiai be derinimo.“ 

A. Zalatoris taip pat sakė negavęs jokios informacijos iš Žemės ūkio ministerijos apie „RSI Europe“ investicijas: „Iš Žemės ūkio ministerijos jokio nebuvo pasakymo, ministerija apie tą pasirašomą sutartį, manau, nežinojo ničnieko.“

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad investicija yra svarbi, tačiau pabrėžė, kad ji turi būti suderinta su „Genetinių išteklių“ veiklos tęstinumu. Dėl to jis žada tartis su E. Grikšu.

„Ši investicija yra svarbi Lietuvos gynybos pramonei, todėl ją turime įgyvendinti. Tačiau kyla klausimas – ar prieš priimant sprendimą buvo įvertintos visos galimos alternatyvos? Nesinorėtų situacijos, kai žmonės apie tokius sprendimus sužino pavėluotai. Turime suderinti investicijos interesą su „Genetinių išteklių“ veiklos tęstinumu ir rasti konkretų sprendimą dėl įmonės naudojamos žemės“, – komentare BNS sakė K. Mažeika.

A. Zalatoris taip pat sakė nebendravęs su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri praėjusią savaitę pasirašė sutartį su „RSI Europe“. 

Jis pabrėžė neturinis plano, kaip ir kur perkelti šiuo metu sklype vykdomą veiklą.

„Kur mes persikelsim veiklą? Niekur neperkelsim. (...) Koks planas? Nėra plano. Per žiemą nepasiruošiu kitos ganyklos. Ir kur galėsiu šienauti?“ – kalbėjo įmonės vadovas.

Jo teigimu, bendrovė veiklai naudoja visą sklypo plotą, jame augina rapsus ir gyvulius: „Auginame rapsus, rapsus kuliame, parduodame kaip maistinius, kaip grūdus. Laikom gyvulius, melžiam pieną, parduodam pieną.“

Pradės pokalbius su gyventojais 

Savo ruožtu Panevėžio rajono meras A. Pocius sakė, kad artimiausiu metu savivaldybė pradės kalbėtis su gyventojų atstovais.

„Kadangi dar oficialiai niekur nėra (informacijos apie gamyklos vietą – BNS), tai dar neteko kalbėti, nes tik vakar (ketvirtadienį – BNS) su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė sutartį ir jau dabar imsimės veiksmų ir įtrauksime visuomenės atstovus tada“, – aiškino jis.

Upytės seniūnas Giedrius Konežiauskas BNS taip pat teigė, kad apie būsimas gamyklos statybas jo kol kas niekas neinformavo.

„Oficialiai nieks manęs nieko neinformavo, aš dabar nieko negaliu jums pasakyt. Viskas yra ne mūsų lygmeny“, – BNS sakė G. Konežiauskas.

Upytės seniūnijos vyriausioji raštvedė Renė Lapinskienė BNS teigė, kad Upytėje gyvena iki 600 žmonių, Tarnagalos kaime – apie 50.

Meras pasakojo, kad gamyklai skirtas sklypas yra į vakarų pusę nuo Panevėžio rajone esančio Čičinsko kalno.

Tuo metu A. Zalatoris sakė, kad gamykla iškils maždaug už dviejų kilometrų nuo Upytės kaimo, kuris nuo Panevėžio į pietus nutolęs 13 kilometrų.

Pasak „RSI Europe“ vadovo T. Milašausko, Panevėžio rajonas pasirinktas, nes čia yra gamyklai būtinos didelės saugos zonos. 

Vyriausybė dar 2024 metų šį bei dar du „Genetinių išteklių“ nuomojamus sklypus Upytės seniūnijoje – jų bendras plotas siekia 271,2 hektaro – leido skirti būsimoms valstybės investicijoms ir įtraukė į tokių sklypų sąrašą.

Tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas po Vyriausybės sprendimo teigė, kad tokio dydžio sklypų Lietuvoje yra nedaug, o jie rezervuojami tik esant rimtam ir pagrįstam interesui, tačiau neįvardijo, kokios gynybos pramonės įmonės domisi sklypais.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad sklypais domisi vienas potencialių gynybos ir saugumo pramonės investuotojų.

„Genetiniai ištekliai“ jau neteko žemių Radviliškio rajone dėl „Rheinmetall“ projekto 

2024 metų balandį skelbta, kad valstybės valdomas Turto bankas už beveik 2,8 mln. eurų pradinę kainą ketino parduoti „Genetinius išteklius“. Tačiau tų pačių metų birželį privatizavimas buvo sustabdytas paaiškėjus, kad įmonės nuomojamos žemės netoli Šeduvos ir Baisogalos bus perduotos Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) mainais už pastarojo sklypus, perduodamus Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone.

Manais už sklypą, skirtą „Rheinmetall“ gamyklai, aukštajai mokyklai tų metų liepą perduoti šešis panašaus ploto sklypai netoli Šeduvos ir Baisogalos.Penkis iš jų nuomojo bendrovė „Genetiniai ištekliai“, kuri sklypus naudojo įmonės avininkystės padalinio veiklai. 

2025 metų balandį Vyriausybė išbraukė bendrovę iš privatizuojamų objektų sąrašo.

Įmonės pajamos pernai siekė 2,5 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau nei užpernai (2,4 mln. eurų), ji uždirbo 22 tūkst. eurų grynojo pelno – 10 proc. daugiau (20 tūkst. eurų).

Naujoje „RSI Europe“ gamykloje – masinė dronų sistemų gamyba

BNS rašė, kad „RSI Europe“ į gamyklą planuoja investuoti iki 50 mln. eurų, joje įdarbinti apie 50 darbuotojų, daugiausia – aukštos kvalifikacijos.

Ketvirtadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija su įmone pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Ministras E. Grikšas tuomet teigė, kad ši investicija kurs aukštą pridėtinę vertę Panevėžio rajone bei naujas darbo vietas.

„RSI Europe“ vadovas T. Milašauskas BNS aiškino, kad sutartis leis įmonei be konkurso nuomotis valstybinį žemės sklypą. „RSI Europe“ teigė, kad būsima gamykla leis įmonei pereiti nuo technologijų kūrimo prie masinės gynybos sistemų gamybos.

T. Milašauskas sakė, kad gamykloje bus kuriamos atakos dronų sistemos. Įmonė Vilniuje jau turi gamyklą, kurios pajėgumai siekia apie 120 tūkst. dronų sistemų per metus. Kaip aiškino įmonės vadovas, pradėjus veikti naujai gamyklai jų apimtis nepakis, tačiau dalis sistemų elementų bus gaminama Lietuvoje.

„RSI Europe“ vadovas pabrėžė, kad gaminama karinė įranga atitiks Lietuvos kariuomenės poreikius, bet didžioji dalis produkcijos bus eksportuojama.

Kęstutis Mažeika apgailestauja apie „RSI Europe“ gamyklos vietą sužinojęs iš viešosios erdvės

BNS paskelbus, kad būsima Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ gynybos sistemų gamykla turėtų iškilti netoli Tarnagalos ir Upytės kaimų Panevėžio rajone, kur šiuo metu veikia Žemės ūkio ministerijos valdoma galvijų auginimo veislei ir mėsai įmonė „Genetiniai ištekliai“, ministras apgailestauja apie tai sužinojęs iš viešosios erdvės.

„Sužinojome (apie būsimos gamyklos vietą – BNS) iš viešosios erdvės ir tikrai stebina, kad jau antrą kartą lipama ant to paties grėblio prisimenant „Rheinmetall“ gamyklos visą procesą – sklypų paėmimą, viešinimą. (...) Tikrai norėtųsi, kad ne iš viešosios erdvės sužinotume apie tokius projektus“, – pirmadienį LRT radijui sakė Kęstutis Mažeika.

„Tas „Genetinių išteklių“ veiklos tęstinumas yra labai svarbus ir šioje vietoje pasiruošiamieji darbai galėjo jau būti, nes yra gyvi gyvūnai, kuriems reikia tam tikros erdvės (...). Yra tam tikrų niuansų, tie patys Europos Sąjungos įsipareigojimai, kur bus keblumų, kuriuos reikės spręsti“, – pridūrė jis. 

Pasak K. Mažeikos, iš anksto informavus apie planuojamą gamyklos vietą būtų buvę lengviau pasiruošti „Genetinių išteklių“ veiklos iškeldinimui ir jos tęstinumui. 

„Genetinių išteklių“ vadovas Audrius Zalatoris BNS valdžios veiksmus vadino „buldozeriu“ bei teigė, kad apie būsimas gamyklos statybas jis sužinojo tik praėjusią savaitę.

Žemės ūkio ministras teigė dar nekalbėjęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grišku, kuris su „RSI Europe“ praėjusią savaitę pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį.

„Dar nepasikalbėjom, gavom signalą, kad planuoja ateiti, pristatyti, kas čia kaip bus. Dar kartą apeliuojame į tai, kad jau buvo tų atvejų, kai pasimokėme, kad valstybėje neturėtų taip vykti“, – pabrėžė K. Mažeika.

Anot ministro, prasta komunikacija kelia tiek gyventojų, tiek institucijų pasipiktinimą: „Turime akivaizdų pavyzdį, kad tas nesusikalbėjimas kelia pasipiktinimą mažų mažiausiai ne tik tarp institucijų, bet matom ir gyventojų reakcijas“, – sakė ministras.

„RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas teigė, kad būsimoje gamykloje galės dirbti ir vietos bei Panevėžio gyventojai, be to, pagerės kelių infrastruktūra.  

„Galbūt atsiras daugiau asfaltuotų kelių, atsiras 40 papildomų darbuotojų, kurie arba iš vietinių apylinkių, arba Panevėžio miesto važinės, galbūt aktyvumas padidės, atsiras ir darbo galimybės“, – LRT radijui sakė T. Milašauskas.

 

Autorius Lukas Oželis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Dalintis
2026/10/11

Žemės koncentracija: kaip suvaldyti ir nepakenkti

Paskelbus apie Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ siekį įsigyti Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, vėl imta baksnoti į grėsmes dėl žemės koncentracijos stambių valdytojų rankose. Žemės ūkio ministras Kęstutis...
2026/10/11

Ar žinote, ką reiškia ženklai ant cheminių produktų pakuočių?

Skalbikliai, valikliai, klijai, dažai ir kiti cheminiai produktai yra įprasta mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kai kurie iš jų dėl savo savybių gali kelti pavojų sveikatai, turtui ar aplinkai. Apie šiuos pavojus įspėja ant produktų pak...
2026/10/11

„Via Lietuva“ pradeda A12 kelio ruožo remontą – atnaujinamas kelias, viadukai ir tiltas per Dubysą

„Via Lietuva“ tęsia automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimą – šiuo metu šalies keliuose jau tvarkoma daugiau kaip 100 kilometrų. Pradedamas dar vienas projektas – daugiau kaip 13 km ilgio magistrali...
2026/10/11

Invaziniai vėžliai Lietuvoje: kodėl jie pavojingi?

Lietuvos gamtoje vis dažniau aptinkami ne tik invaziniai augalai ar gyvūnai, bet ir ropliai. Šiuo metu į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos dvi vėžlių rūšys – puošnusis vėžlys (Chrysemys picta) i...
2026/10/11

Mažmeninė prekyba šiemet augo 6,4 proc., restoranų – 4,6 proc.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per 8 šių metų mėnesius siekė 15,1 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) – 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
2026/10/10

Vėluojanti sėja tarp ūkininkų sėja nerimą

Nors optimalus žieminių kviečių sėjos laikas, mokslininkų nuomone, jau pasibaigė rugsėjo mėnesį, dar ne vienam šalies ūkininkui dėl nepalankių gamtos sąlygų pasėti nepavyko arba sėklos subertos tik į dalį numatytų plotų. Kokią įtaką vėluoja...
2026/10/10

Nuo vandenynų iki Priekulės: kaip pora jachtą iškeitė į gyvenimą Klaipėdos rajone

Gyvenimas jachtoje skrodžiant jūras, ne vieni metai nuolatinio judėjimo, pažintys su pačiais įvairiausiais pasaulio žmonėmis, gražiausiomis vietomis ir galiausiai – jauki užuovėja Klaipėdos rajone. Vitos ir Simo Gardauskų istorija – ta...
2026/10/10

DI jau atpažįsta kibernetines grėsmes. „Cyber arena“ tikrins – kam saugumo centre reikalingas žmogus?

Kibernetinio saugumo centruose dirbtinis intelektas (DI) jau atlieka darbus, kuriuos dar visai neseniai dažniausiai darė žmonės: analizuoja įspėjimus, atmeta nereikšmingus atvejus, surenka kontekstą ir siūlo, ką daryti toliau. Tačiau kuo da...