ETT: mėsos teisinio apibrėžimo nėra, todėl tradicinių produktų pavadinimai gali būti taikomi alternatyvoms

ES teismas sudavė smūgį 2021 m. priimtam Prancūzijos įstatymui, draudusiam prekiauti augaliniais maisto produktais, kurių pavadinimai siejami su gyvūninės kilmės produktais. Tačiau šis sprendimas nurodo Paryžiui, o galiausiai kitoms valstybėms narėms, kaip pasiekti tikslą užkirsti kelią prekybai tokiais produktais, kaip „daržovių kepsniai“, atkreipia dėmesį „Euractiv“.

Prancūzijos įstatymą nacionaliniu lygmeniu užginčijo vegetarų ir veganų judėjimo dalyviai bei augalinio maisto gamintoja „Beyond Meat“, o šalies aukščiausiasis administracinis teismas jį sustabdė, kol bus priimtas ETT sprendimas.

Remiantis ETT sprendimu, tiesiog uždrausti gyvūninio maisto pavadinimus tam tikriems maisto produktams nėra tas pat, kas teisiškai apibrėžti gyvūninės kilmės produktus (o tai, pasak teismo, nacionalinės vyriausybės gali padaryti).

Teismas išaiškino: kadangi Prancūzija nepatvirtino teisinio pavadinimo terminams, tradiciškai siejamiems su gyvūninės kilmės maisto produktais, ji negalėjo užkirsti kelio juos taikyti augalinių alternatyvų gamintojams.

Tai kas toliau?

Savo išvadoje ETT neatmeta galimybės, kad valstybės narės gali imtis priemonių, kad nustatytų teisinius pavadinimus ir paaiškintų, kas yra „kepsnys“ ar „filė“, o tai galėtų atverti duris vyriausybėms galiausiai apriboti „mėsiškus“ terminus tam tikros sudėties produktų.

Europos vegetarų sąjunga (EVU), viena iš šį atvejį Prancūzijoje iškėlusių organizacijų, pranešime spaudai pripažino tokią galimybę, pabrėždama galimą neigiamą tokių žingsnių poveikį. Pasak jos, procesų įgyvendinimas labai užsitęstų, o bandymai teisiškai apibrėžti tokius produktus gali sutrikdyti bendrąją rinką dėl „kultūrinių ir kalbinių skirtumų“, nes „dešra Vokietijoje gali skirtis nuo tos, kuri yra Prancūzijoje“.

Dėl galimo rinkos susiskaidymo nuogąstauja ir ES mėsos perdirbimo pramonės (CLITRAVI) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Paolo Patruno, ragindamas įsikišti bloko įstatymų leidėjus.

2021 m. šis klausimas buvo svarstomas per diskusijas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, tuomet Europos Parlamentas atmetė visus pakeitimus, kuriais siūloma uždrausti naudoti mėsos pavadinimus augaliniams maisto produktams.

Dabartinis ETT sprendimas reiškia, kad Prancūzijos maisto įmonės negali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už „mėsiškų“ terminų vartojimą, o „daržovių kepsniai“ ir toliau gali būti parduodami prekybos centruose.

Tačiau ginčas driekiasi toli už Prancūzijos sienų. Pernai Italija įvedė panašų į Prancūzijos draudimą, tačiau jis nebuvo pradėtas įgyvendinti, primena „Euractiv“.

„Copa-Cogeca“: ETT valstybėms narėms nurodė kelią

Į ETT sprendimą savo ruožtu reagavo Europos ūkininkų ir kooperatyvų balsas – organizacijos „Copa-Cogeca“. Išdėstyta nuostata labai aiški – ES būtina apsaugoti mėsos ir žuvies pavadinimus, kaip tai daroma pieno produktų atveju.

Atsižvelgdama į ETT išaiškinimą „Copa-Cogeca“ ragina Europos Komisiją ir valstybes nares „skubiai pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų aiškiai apibrėžti gyvūninės kilmės produktų teisiniai pavadinimai“.

Pasak organizacijos, „tai padėtų išvengti vartotojų painiavos, išspręstų galimas sveikatos problemas ir apsaugotų gyvūninės kilmės maisto produktų įvaizdį bei reputaciją nuo uzurpavimo, nesąžiningų palyginimų ir netinkamo naudojimo“.

„Būdami augalų ir gyvūnų gamintojų atstovai, tikime, kad yra vietos visų rūšių produktams, ir jie gali egzistuoti rinkoje. Kaip margarinas niekada neteigė, kad yra sviestas, alternatyvūs produktai taip pat turėtų turėti savo tapatybę. Mes ir toliau pasisakysime už teisingus produktų pavadinimų ir rinkodaros standartus, nes žinome, kad kiti nauji maisto produktai ateityje gali padidinti painiavą. Tradicinių pavadinimų pasisavinimą dažnai lemia svarbūs rinkodaros interesai, kuriais siekiama apeiti aiškų aprašymą, kas iš tikrųjų yra šie alternatyvūs produktai“, – pranešime spaudai teigia „Copa-Cogeca“.

Parengė Irma Dubovičienė