Rugpjūtį krušos padaryti nuostoliai pasėliams viršija 25 mln. eurų

Apie tai susitikime su žiniasklaidos atstovais papasakojo Vokietijos pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika ir  dr. Rainer Langner, tarptautinis žemės ūkio ekspertas, pasėlių savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG (VH) valdybos pirmininkas (Vokietija).

Nuostoliai Lietuvoje siekia daugiau kaip 10 mln. eurų. Gauti 475 žemdirbių pranešimai iš 27 rajonų, daugiausia iš Joniškio, Šiaulių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio rajonų.

Labiausiai nukentėjo javų plotai (25,4 tūkst. ha) ir rapsų laukai (2,3 tūkst. ha). „VH Lietuva“ apsidraudę ūkininkai pranešė apie 28,4 tūkst. ha pažeistą pasėlių plotą. Žalą taip pat patyrė kukurūzų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių augintojai.

Visoje Lietuvoje žala gali būti trigubai didesnė

Kruša apėmė trečdalį Lietuvos, tik skirtinguose rajonuose intensyvumas buvo nevienodas. Stichija ypač pažeidė Joniškio, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pasėlius.

„Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika.

M. Rusteikos nuomone, bendra žala visos Lietuvos žemdirbiams galėtų siekti daugiau nei 30 mln. eurų.

„Savidraudos fondas draudžia trečdalį viso Lietuvos ploto, tai mes galime modeliuoti į tai, kad (bendra žala Lietuvai – BNS) yra trigubai daugiau“, – nurodė M. Rusteika.

Jo teigimu, reaguojant į pastarojo meto stichijas savidraudos fondas labiau paveiktuose regionuose didins draudimo kainą.

„Šiemet savidraudos fondai turi nuostolingumą pakankamai didelį, tačiau džiaugiamės, kad esame didelės šeimos nariai. (...) Tam tikruose regionuose bus tam tikrų pokyčių, skirtinguose regionuose yra skirtingos rizikos“, – komentavo M. Rusteika.

Nukentėjo ir latviai

Nukentėjo ir mūsų kaimynai. Latvijoje pasėlių savidraudos fondas gavo 226 ūkininkų pranešimus apie pažeistą 22,5 tūkst. hektarų pasėlių plotą.

Daugiausiai pranešimų apie žalą sulaukta iš Dobelės, Tervetės ir Jelgavos rajonų žemdirbių. Latvijoje nukentėjo 17,2 tūkst. ha javų plotai ir 5,1 tūkst. ha rapsų laukų.

Įvertinus visas žalas, draudimo išmokos Latvijoje siekia 15 mln. eurų.

Sausros padaryta žala dar nėra aiški

Tuo metu dėl sausros padarytos žalos, anot „VH Lietuvos“ vadovo, iš 9,6 tūkst. ha apdraustų nuo sausros pasėlių maždaug pusės turėtojai iki šiol pateikė žemes žalos vertinimui. Anot jo, bendrovė kol kas tikslios žalos sumos apskaičiuoti negali, nes ne visas sausros paveiktas derlius buvo nuimtas, vis dar vyksta vertinimas, tačiau tendencija jau matoma.

„Pusė ploto buvo užfiksuota, dėl stichinės sausros buvo pateikta vertinimui (...). Faktas, kad nuostoliai nėra tokie dideli, kaip manėme visi kartu, kai įvyko stichinė sausra, kadangi atėjęs lietus greitai pakeitė situaciją“, – sakė M. Rusteika.

Ateityje su tuo susidursime dažniau

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris teigė, kad sausros ar krušos Lietuvoje kol kas atrodo neįprastai, tačiau ateityje jų tik daugės.

„Jūs gyvenate visai kitame klimatiniame regione ir čia nėra būdingos sausros, kurios yra būdingos pietų Vokietijai ar Italijai. (...) Ar tikėjotės tokios krušos Lietuvoje? Tai buvo naujas reiškinys ir aš manau, kad ateityje mes turėsime dar daugiau tokių reiškinių. Mes turime suprasti, kad klimato kaita vyksta“, – sakė R. Langneris.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) dirba jau 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje. Tarptautinis ūkininkų susivienijimas leidžia efektyviai kompensuoti žemdirbių patirtus gamtos stichijų sukeltus nuostolius.

BNS ir ŪP informacija

Titulinė nuotr. „VH Lietuva“: augalus kruša tiesiog nukirto