Rugsėjį gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos išliko mažos, kiti energijos ištekliai brango nežymiai

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške rugsėjo mėnesį vidutiniškai kainavo 32,3 Eur/MWh – 3,4 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai jų kainos siekė 33,4 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos per mėnesį svyravo tarp 31–33 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad kainos toliau gali svyruoti 30–35 Eur/MWh ribose.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos spalio 1 d. buvo užpildytos apie 83 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jų užpildymas siekė apie 94 procentus.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla spalio 1 d. buvo užpildyta apie 56 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 77 procentus.

Rugsėjo mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 3,2 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 2 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Per šį rugsėjį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 1,7 TWh gamtinių dujų – tai 4,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, kai suvartota 1,6 TWh dujų. Šiemet rugsėjį, palyginus su ankstesniu rugsėju, Lietuvoje suvartota 14,6 proc. daugiau gamtinių dujų, Estijoje vartojimas augo 15 proc., Latvijoje gamtinių dujų vartojimas šiemet 19,7 proc. mažesnis nei 2024 m. rugsėjo mėnesį.

Per mėnesį, rugsėjį palyginti su rugpjūčiu, Lietuvoje suvartota 65,6 proc. daugiau gamtinių dujų, o Latvijoje jų vartojimas augo 14,4 proc., Estijoje  – 3,8 procento. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, rugsėjį buvo 0,8 TWh ir augo 111 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,4 TWh ir augo 14,5 proc., palyginti su rugpjūčiu. Baltijos šalys bendrai rugsėjį suvartojo 42,9 proc. daugiau gamtinių dujų nei rugpjūtį (1,2 TWh).

Naftos kainų vidurkis rugsėjį siekė 67,5 USD/bbl ir buvo 0,2 proc. didesnis nei rugpjūtį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 67,4 USD/bbl. Bet lyginant ankstesnių metų rugsėjo mėnesius, šiemet rugsėjį kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. rugsėjo, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 40 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–70 USD/bbl.

Vidutinė benzino kaina rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo 1,393 Eur/l – tai mažiausia kaina šiais metais ir panaši į 2024 m. gruodžio mėn. vidutinę kainą (1,392 Eur/l) iki akcizų padidinimo. Rugsėjį vidutinė dyzelino kaina sudarė 1,474 Eur/l, mažesnės dyzelino vidutinės kainos šiais metais buvo balandžio–birželio mėnesiais (1,414–1,466 Eur/l). Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Baltijos šalyse benzino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo 0,001–0,16 Eur/l, dyzelino vidutinės mėnesio kainos krito 0,011–0,15 Eur/l.

Nacionalinė elektros generacija 2025 m. rugsėjį patenkino apie 73 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Rugsėjį elektros energijos vartojimas buvo 3,9 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį, bet 4,2 proc. didesnis nei šių metų rugpjūtį.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija rugsėjį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 30,6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (274,5 GWh). Saulės elektrinės per rugsėjį pagamino 160,5 GWh elektros energijos ir patenkino 17,9 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį importuota apie 26,8 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, importuota per Lietuvos–Švedijos jungtį, o Lietuvos–Latvijos, Lietuvos–Lenkijos jungtimis dominavo eksportas.

Didmeninės elektros kainų vidurkis rugsėjį siekė 84,01 Eur/MWh, ir, palyginus su rugpjūčio mėnesio  vidurkiu (80,06 Eur/MWh), augo 4,9 procento. Kainų augimą lėmė mažėjusi saulės elektrinių generacija ir planiniai regiono energetikos infrastruktūros remonto darbai. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų pabaigoje didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 80–100 Eur/MWh ribose.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis rugsėjį – 82 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. rugsėjį ir rugpjūtį Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo Suomijoje (-24,6 proc.) ir Švedijos SE 4 zonoje (-2,3 proc.), o labiausiai augo Lenkijoje (20,0 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos rugsėjį buvo Italijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, o mažiausios — Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per rugsėjį padidėjo 0,6 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 1,0 proc. – nuo 0,247 Eur/kWh iki 0,250 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, didėjo nuo 0,226 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh, arba 6 procentais.

Biokuro kainų vidurkis Lietuvoje 2025 m. rugsėjį buvo 18,2 Eur/MWh, arba 5,2 proc. didesnis nei rugpjūčio mėnesį, kai siekė 17,3 Eur/MWh, bet 6,2 proc. mažesnis nei 2024 m. rugsėjo mėnesį, kai vidutiniškai sudarė 19,4 Eur/MWh.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje rugsėjį – 6,33 ct/kWh, arba 0,16 proc. didesnė nei rugpjūtį, kai buvo 6,32 ct/kWh, ir 2,26 proc. didesnė nei 2024 m. rugsėjį, kai siekė 6,19 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 5,72 ct/kWh – 0,5 proc. mažesnė nei rugpjūtį (5,75 ct/kWh) ir 2,3 proc. didesnė nei pernai rugsėjį (5,59 ct/kWh). Šilumos energijos kainos vidurkis didžiuosiuose miestuose, kuriuose tiekiama apie 70 proc. visos pagaminamos šilumos energijos, yra 9,6 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina.

Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos visos šalies kainos vidurkis rugsėjį mažiausias Lietuvoje – 6,3 ct/kWh, Latvijoje ir Estijoje – 8,6 ct/kWh. Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 5,1 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per rugsėjį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,6 proc. – padaugėjo 1 749 elektromobiliais. Spalio 1 d. buvo įregistruoti 39 502 elektromobiliai (21 053 grynieji elektromobiliai ir 18 449 – įkraunami hibridai). Per metus elektromobilių skaičius parke išaugo 54,9 procento. Viešosiose įkrovimo stotelėse rugsėjį suvartota 1,5 GWh elektros energijos – tai 13,2 proc. mažiau nei rekordinį rugpjūtį (1,8 GWh), bet 58,1 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,0 GWh).

Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, rugsėjį kainavo 3,13 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,81 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,92 Eur).

LEA informacija