Rulonavimo tinklai – vis dar galvasopė

Ar niekam neįdomu?

Pasak Kupiškio r. ūkininkės Danutės Adamonienės, atliekų tvarkymo įmonės iš ūkių išveža šienainio plėvelę ir kitas atliekas, tačiau tinklelių, kurie yra naudojami šiaudams presuoti, – ne. „Tinklelių nuo šiaudų rulonų mano ūkyje susidaro nemažai. Mes juos pakuojame į didmaišius ir laikome. Tinkleliai būna švarūs – iš jų iškrenta kiekvienas esantis šiaudelis, tačiau pakuočių tvarkytojai jų neima. Per visą mano amžių jokia įmonė jų neėmė. Visi tiesiog išsisukinėja kaip tik gali. Tai jie vietos neturi, tai dar ko...“ – apgailėtiną situaciją redakcijai įvardijo moteris, kurios pieno ūkyje per metus susukama per 2 tūkst. rulonų šiaudų.

Su tinklelių išvežimo iš ūkio problema buvo susidūrusi ir Širvintų r. ekologinio ožkų ūkio šeimininkė Dalia Ėmužytė. „Aš tinklelių atsisakiau. Tuos, kurie buvo sukaupti ūkyje, jau išvežė. Už paslaugą sumokėjau daugiau nei tūkstantį eurų. Kaip čia pasakius – utilizavimas nemokamas, bet vis tiek imami didžiuliai pinigai. Dabar špagatu šienainį surišu, jį į bendras šiukšles sudedu ir komunalininkai išveža“, – apie rastą išeitį pasakojo ūkininkė.

Pasak D. Ėmužytės, susitarti su atliekų supirkėjais yra sudėtinga, nes vieni veiklos jau nebevykdo, kiti – pažada, bet neatvažiuoja.

Išveža įmonės

Aktyvus Šilalės r. ūkininkas Andrius Baublys tinklelių šienui ir šiaudams susukti naudoja labai mažai. Todėl per metus jų prikaupia nedaug – apie 300–500 kg. „Tai, kad atliekų tvarkymo įmonės tinklelius iš ūkininkų ima nenoriai, yra tiesa. Mes neturime tinklelių likučių ūkyje, juos nenoriai, bet išsivežė viena įmonė. Už tinklelių išvežimą (transportavimą) susimokėjome. Įmonė išrašė pažymas“, – ŪP aiškino A. Baublys, taip ir neįvardydamas sumos, kurią perdirbėjams sumokėjo už tinklelių išvežimą.

Šiaulių r. įsikūrusi ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ taip pat bendradarbiauja su viena įmone, kuri išveža šienainio tinklelius. „Mes esame sudarę sutartį su viena įmone, teikiančia šią paslaugą. Šienainio tinkleliams yra priskirtas kodas, jų išvežimą registruojame per sistemą. Aišku, bet koks atliekų išgabenimas iš ūkių kainuoja pagal įmonės nustatytus įkainius. Be to, tinklelių išvežimas kainuoja brangiau nei plastiko pakuotės, nes juos sunkiau sutvarkyti. Viskas turi savo kainą. Tačiau svarbu, kad tokia paslauga yra“, – atviravo ŽŪB vadovas Arūnas Grubliauskis.

Sąrašas buvo pateiktas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė, kad dėl pašarų ritiniams naudojamo presavimo tinklelio utilizavimo asociacija į Aplinkos ministeriją (AM) beldėsi dar prieš 7-erius metus. „Tuo metu buvo prašoma rasti ūkininkams palankių sprendimų. Ministerija buvo pateikusi įmonių, turinčių priimti tinklelius, sąrašą. Tačiau dažniausiai sąrašas, kaip sako ūkininkai, yra „neveikiantis“. Pasitaiko atvejų, kuomet įmonės, turinčios atlikti šį darbą, „vinguriuoja“, dirba vangiai“, – teigė J. Sviderskis.

LŽŪBA viceprezidentas Petras Puskunigis redakcijai tvirtino, kad tinkleliai į bendrus konteinerius nepriimami. „Gyvulininkystės ūkiuose susikaupia didžiuliai kiekiai tinklelių. Jiems ši problema yra labai aktuali. Didesnieji ūkiai pašarus krauna į tranšėjas, tačiau yra nemažai ūkių, kurie šienainį, šieną, šiaudus vynioja į tinklelį. Neretai įmonės, kurios turėtų padėti ūkininkams utilizuoti atliekas, atsisako tą daryti. Manau, ūkininkams reikėtų pasižvalgyti, kaip šios problemos sprendžiamos užsienyje“, – problemą įvardijo P. Puskunigis.

Ūkininkus informuoja

UAB „Virginijus ir Ko“ projektų vadovė Ernesta Ručinskienė ŪP sakė, kad jų bendrovė tvarko ūkių nepavojingas atliekas – šienainio pakuotę (polietileno plėvelę, rulonavimo tinklą), neužterštus didmaišius (Big-Bag) nuo trąšų, sėklų ir kt., plastikinę tarą, popieriaus ir kartono atliekas.

„Apie tai, kad surenkame tinklelius, ūkininkus informuojame individualiai, informacija viešinama socialiniuose tinkluose. Bet atliekas surenkame tik Klaipėdos, Telšių ir Šiaulių regionuose. Už papildomą mokestį, įvertinę visas kainos dedamąsias, pagal galimybes vykstame surinkti ūkių atliekų ir į kitas savivaldybes, pvz., Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Kėdainių, Jonavos ir pan. Ypač nutolusiose savivaldybėse, pvz., Ignalinos r., ūkininkai dažnai ieško pigesnių paslaugų teikėjų nei savo paslaugas galėtume pasiūlyti mes – transportavimo įkainiai į tolimus rajonus derinami individualiai, priklausomai nuo atstumų, priduodamų atliekų rūšies, kiekio“, – aiškino E. Ručinskienė, akcentuodama, kad išvežamos atliekos turi būti išrūšiuotos.

Teikia paslaugą

Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ paslaugas ūkininkams teikia visoje Lietuvoje. „Stengiamės visus ūkininkams iškilusius klausimus išspręsti kompleksiškai, todėl nesakome, kad vienas atliekas išvešime, o kitų – nevežame. Norime, kad žmogus, sudaręs sutartį su mumis, būtų ramus, kad ne tik šienainio plėvelė ar didmaišiai bus sutvarkyti, bet ir tinkleliai. Ar važiuojame dėl vieno ūkininko į tolimiausią rajoną? Tai priklauso nuo atliekų kiekio, nes ūkių yra įvairių. Jei ūkiai yra mažesni ir į juos mes važiuojame patys, tuomet apjungiame keletą taškų“, – aiškino bendrovės pardavimų vadovas Linas Černiauskas.

Anot ŪP pašnekovo, susiderinus iš anksto, ūkininkai turi galimybę patys atvežti tinklelius ir kitas atliekas į bendrovės rūšiavimo bazes. „Tai – pirmas klausimas, kurį mes užduodame ūkininkams. Jie patys turi techniką, todėl gali susikooperuoti veždami atliekas. Tačiau jei tokios galimybės jie neturi arba jei ūkininkai gyvena toli, tuomet suteikiame pagalbą. Visos bendradarbiavimo sąlygos ir kainos būna nurodomos sutartyje. Į kiekvieną poreikį visada žiūrime individualiai ir jį išsprendžiame“, – akcentavo L. Černiauskas. Jis priminė, kad tinkleliai turi būti sudėti į didmaišius, nes paimant juos sumaišytus su šienainio plėvele, rūšiavimo procesas tampa sudėtingas. Tinkleliai turi būti švarūs, juose turi būti kuo mažiau biopriemaišų – žolės, šieno.

Privalo pasirūpinti patys

AM Atliekų politikos grupės specialistai ŪP teigė, kad šienainį, šiaudus ir pan. į plėvelę ar tinklelį pakuojantys, t. y. patys pakavimo paslaugą užsakantys iš trečiųjų asmenų, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės yra šių atliekų darytojai ir turėtojai. Todėl pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus privalo rūšiuoti susidariusias atliekas ir pasirūpinti jų sutvarkymu – pagal rašytines sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir šalinimo atiduoti tokių atliekų tvarkytojams, kurie turi teisę tvarkyti tokias atliekas.

„Informacija apie žemės ūkyje naudojamų pakuočių atliekų tvarkymą skelbiama specialiai tam sukurtoje AM interneto tinklalapio rubrikoje. Joje paprastai ir aiškiai teikiama informacija apie atliekų tvarkymą, paskelbtas šienainio plėvelių ir rulonavimo tinklų atliekas priimančių atliekų tvarkytojų sąrašas“, – aiškino AM atstovai.

Redakcijos ir Lino ČERNIAUSKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.