Ruošiame rapsus žiemai: kaip jiems sukaupti daugiau jėgų

Kaip pasakoja Vakarų Lietuvoje dirbantis Linas Agro regiono agronomas Vytautas Jonušas, ši Lietuvos dalis sulaukė itin gausių kritulių, vietomis – daugiau nei 100 mm. Anot jo, nuo gamtos išdaigų nukentėjo praktiškai visi ūkininkai.

„Anksčiau pasėti žieminiai rapsai dabar „sėdi“ vandenyje. Nors jie ir turi tris lapelius, jie – dar pakankamai maži, o patys augalai vystosi lėčiau. Tačiau vėliau pasėti rapsai galėjo išvis nesudygti, nes juos užplakė lietus. Be to, į kai kuriuos laukus fiziškai neįmanoma įvažiuoti su žemės ūkio technika. Labiausiai galėjo nukentėti tie ūkininkai, kurių ūkiams teko daugiausiai kritulių: jie galėjo prarasti dalį pasėlių“, – komentuoja V. Jonušas.

Teks vytis kalendorių

Biržų rajono ūkininkus konsultuojantis Linas Agro regiono agronomas Tomas Rukštelė teigia, kad ir šis regionas nukentėjo nuo kaip niekad gausių liūčių. Pasak jo, žieminiai rapsai pastebimai atsilieka nuo augimo tikslų.

„Dalis ūkių rapsus pasėjo tik pačioje rugsėjo pradžioje – galimybių to padaryti anksčiau nebuvo. Tačiau pasėti vėliau, nors ir išdygę, yra silpni. Šie pasėliai nėra pasiekę tokios būklės, kokia turėtų būti rugsėjo pirmai dekadai. Todėl jiems teks vytis kalendorių“, – teigia T. Rukštelė.

Jis papildo, kad situacijos nepagerina ir vyraujantys orai. „Rugsėjis – gana vėsus, o ir orų prognozės nedžiugina. Jau dabar oro temperatūra naktimis pastebimai nukrenta, tad ūkininkų dienos – kupinos nerimo. Vis dėlto, jei ruduo bus ilgas, o žiema – švelni, viskas su žieminiais rapsais bus gerai.“

Gali prireikti viso priemonių paketo

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusius ūkininkus agronomai skuba nuraminti. Jų teigimu, pasėliams sustiprinti prireiks daugiau pastangų, bet skubėti atsisveikinti su kitų metų derliumi – tikrai neverta.

Anot T. Rukštelės, pirmiausia vertėtų sulaukti palankesnių orų, kurie leistų įvažiuoti į laukus. Paklaustas, kokių priemonių gali prireikti, specialistas įvardija trąšas, mikroelementus ir biostimuliatorius.

„Trąšas ir jose esančias maistines medžiagas žieminiams rapsams reikės atiduoti per lapus. Kadangi turime pakankamai silpnus pasėlius, prireiks ir azotinių trąšų. Savo ruožtu, biostimuliatoriai padės užauginti tvirtas šaknis, pernešant į jas reikalingą deguonį“, – sako agronomas.

Esant vandens pertekliui dirvoje, rapsus užauginti – sunku, bet įmanoma

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vyravę itin gausūs krituliai leido dirvoje susiformuoti ilgalaikiam vandens pertekliui. Kaip paaiškina žemės ūkio ekspertai, žieminiai rapsai yra jautrūs ilgalaikiam vandens pertekliui, taip pat neigiamai reaguoja į dirvos suspaudimą. Teigiama, kad dėl minėtų veiksnių žieminių rapsų lapai tampa mėlyni, neretai išryškėja geltonos dėmės, kurios ilgainiui gali apimti ir visą lapą.

„Taip augalai praneša apie sutrikusį apsirūpinimą maisto medžiagomis. Geltonos dėmės lapuose, mangano stoka išryškėja užmirkusiuose rapsuose, kurie auga šarminėje dirvoje. Tuo metu mėlyni lapai ir augalų kotai yra būdingi sutrikus fosforo patekimui. Tokiais atvejais svarbu ne tik atsižvelgti į lapų anatomiją, bet ir į šaknų būklę. Kaip bebūtų, skilčialapiai neparodo maistinių medžiagų trūkumo, kol neišauga tikri lapeliai“, – komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė G. Pšibišauskienė.

Ruošiant žieminių rapsų apsaugos strategiją, ekspertė pataria nusiteikti keliems skirtingams etapams. Pirmuoju ji įvardija skilčialapių etapą, kurio esmė – sužadinti augalo augimą.

„Skilčialapių fazėje esantys žieminiai rapsai aktyviai vykdo fotosintezę, bet dėl labai mažo lapų ploto negeba įsisavinti reikalingų medžiagų. Šiame tarpsnyje žieminių rapsų pasėliai auga gana sunkiai, nes jie gana ribotai įsisavina maistines medžiagas – net ir per lapus. Todėl dabar geriausia – suminkštinti dirvą ir naudoti augimą sužadinančius preparatus, turinčius amino, huminių rūgščių ir mikroorganizmų. Tai – ypač svarbu, kai dėl gausių kritulių dirvos pluta yra itin suplota“, – sako G. Pšibišauskienė.

Antrojo etapo metu, kai žieminiai rapsai jau turi 1–3 tikruosius lapus, ekspertė pataria aktyviai skatinti pasėlių augimą, didinant tiek lapų skaičių, tiek ir jų plotą. Anot jos, tam praverstų nitratinio azoto turinčios trąšos.

„Tiesa, tręšti juo rekomenduojama tik pirmosiomis rugsėjo dekadomis, nes žieminiai rapsai privalo spėti pasiruošti ir sukaupti pakankamą cukrų kiekį žiemai. Labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu augalui būtų atiduotda reikalinga trąšų norma – nuo 30 iki 50 veikliosios medžiagos vienetų hektarui. Norint paskatinti augalų šaknų vystymąsi, cukraus kaupimą ir lapelių augimą, žieminius rapsus verta pamaitinti, fosforu, manganu, kaliu, pasitelkus kombinuotąsias trąšas“, – pataria agrotechnologijų žinovė.

Tręšimas azotu – be jokios rizikos

Rapsų augimui skatinti ypač rekomenduojama rinktis amino rūgščių produktus su skysto azoto trąšomis, skirtomis tręšti per lapus. Šiuos sprendimus jau išbandė nemažai ūkininkų, o rezultatai labai dažnai pranoksta lūkesčius, nes augalai į purškimą sureaguoja nedelsiant.

„Skysto azoto trąšomis praturtinti amino rūgščių produktai turi dviejų formų azotą, todėl dalis azoto suveikia greitai, o kita dalis yra ilgo veikimo. Šie purškimai yra saugūs, nes azotas yra visiškai sunaudojamas augalų augimui ir nėra rizikos dėl augalų peraugimo ar kokybiško pasiruošimo žiemojimui, purškimą darant net spalio mėnesio pirmoje pusėje“, – sako G. Pšibišauskienė.

Ji papildo, kad žieminis rapsas priklauso bastutinių augalų šeimai. Jai priklausantiems augalams labai svarbus yra boras, kuris skatina jaunų augalo dalių augimą.

„Rapsų pasėlių purškimai augimo reguliatoriumi, kai rapsų augalai pasiekia 4–5 tikrųjų lapelių tarpsnį, – tinkamiausias laikas panaudoti kompleksines mikroelementų trąšas. Jos skatina fotosintezę, augalų augimą, cukrų ir sausų medžiagų kaupimą augale, bei užtikrina tinkamą augalų pasiruošimą žiemojimui“, – teigia Linas Agro ekspertė.

Turint silpnus ir streso paveiktus rapsų pasėlius pravartu prisiminti, kad biostimuliatoriai mažina augalų patiriamą stresą ir skatina efektyvesnį maisto medžiagų įsavinimą iš dirvos bei intensyvesnį augalų augimą. Todėl purškiant pasėlius augalų apsaugos produktais, visada reikėtų įvertinti rapsų pasėlių būklę ir matant, kad augalai patirią stresą, panaudoti biostimuliatorius.

Pataria susitelkti į šaknų auginimą

Ne mažiau svarbu, pasak G. Pšibišauskienės, yra ir šaknies vystymosi skatinimas – ypač, kai atsilieka žieminių rapsų vegetacija. Pasak ekspertės, trumpėjančios dienos ir silpstanti saulės spinduliuotė – nepalanku žieminiams rapsams.

„Todėl dabartiniu metu rekomenduojama skatinti šių augalų šaknų augimą. Be abejo, fosforo panaudojimas per lapus skatina šaknies augimą. Tačiau kai pasėliai stipriai atsilieka nuo vegetacijos standartų, rekomenduojama papildomai panaudoti šaknų augimo skatinimo aktyvatorius su polisacharidais“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Be azoto, mangano, fosforo, kalio ir biostimuliatorių, agrotechnologijų ekspertė rekomenduoja į darbinius purškiamuosius mišinius įdėti ir sieros oksido. Pasak jos, gausūs lietūs nustumia labai judrią sierą gilyn į dirvą, kurioje mažos žieminių rapsų šaknys negali pasiekti sieros. Pasitelkus produktus augalų tręšimui siera, subalansuotas azoto įsisavinimas palengvina augalų mitybą.

„Galiausiai, trečiajame etape žieminiai rapsai pasiekia rozetės tarpsnį: jų pasėliuose būna ne tik sukontroliuotos piktžolės, pabiros, bet ir išauginta tvirta šaknis bei vešli lapija. Šiame etape rekomeduojama galutinai suformuoti augimo kūgelį augimo reguliatorių–fungicido pagalba, sukontroliuoti ligas bei atlikti tręšimą makroelementais, skatinančiais cukrų kaupimą per lapus. Tam tikslui verta pasitelkti produktus su fosforu, kaliu ir manganu“, – pataria Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.

Linas Agro informacija