Po trečiadienį vykusio pasitarimo tarp Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos vadovų bei Lenkijos chemijos pramonės rūmų ir trąšų gamybos sektoriaus atstovų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad vos per metus trąšų importas iš Rusijos ir Baltarusijos išaugo dvigubai. Per 2022–2023 metų laikotarpį importo dalis vidaus trąšų rinkoje siekė net 56 proc.
Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį trąšų importas iš Rusijos siekė 355 tūkst. t ir buvo beveik 6 kartus didesnis nei prieš metus. Iš viso Rusijos trąšų eksporto daugiausia įvežta azoto trąšų (240 tūkst. t).
Iš Baltarusijos pirmąjį šių metų ketvirtį lenkai nusipirko 44,7 tūkst. t azoto trąšų ir 18,8 tūkst. t kombinuotųjų trąšų.
Didėja ir kitų ES šalių priklausomybė. 2022–2023 metų sezoną trąšų importas iš Rusijos į ES išaugo daugiau nei 100 proc., birželio viduryje buvo rašoma portale „Tygodnik rolniczy“.
ES gamintojai yra atkreipę dėmesį, kad Bendrijos trąšų pramonė pajėgi tiekti žemdirbiams reikalingą azoto trąšų kiekį ir nereikia importuoti karbamido iš Rusijos.
2022 m. ES šalys iš viso sunaudojo 16 mln. t trąšų, iš kurių maždaug 9,3 mln. t sudarė azoto trąšos. Skaičiuojama, kad bendras ES gamybos pajėgumas siekia 14,8 mln. t. Bėda tai, kad rusiškos trąšos yra daug pigesnės nei gaminamos Europoje.
Tuo tarpu Lenkijos trąšų gamintojai baiminasi, kad taip sparčiai didėjančios importo apimtys iš šios rinkos gali išstumti vietos trąšų gamintojus, kaip tai įvyko Airijoje. Negalėdamos konkuruoti su pigiomis importuojamomis trąšomis, vietinės įmonės sustabdė gamybą. Kai tik tai nutiko, importuotojai kainas pakėlė ir tai tiesiogiai kirto per ūkininkų kišenes.
Neseniai viena didžiausių lenkų trąšų gamintojų įmonė „Grupa Azoty“ aiškino, kad santykinai aukštas europietiškų trąšų kainas lemia išlikę dideli karbamido ir amonio fosfato tarifai. Vis tik didžiausią įtaką azoto trąšų kainai turi dujų įsigijimo kaina.
Beje, liepos pabaigoje Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijai paskelbus apie ketinimus pakeisti žalios naftos, gamtinių dujų ir naftos produktų atsargų reglamentus, pagal kuriuos atsirastų naujas dujų mokestis, „Grupa Azoty“ perspėjo, kad tai gali pakelti trąšų kainas.
„Gamtinių dujų saugojimo sąnaudų perkėlimas žaliavos gavėjams labai apkraus didžiausius pramonės gavėjus ir gali prisidėti prie buitinių trąšų kainų kilimo“, – rašoma Klimato ir aplinkos ministerijai adresuotame „Grupa Azoty“ laiške.
Dar birželio viduryje įmonės prezidentas Hubertas Kamola reikalavo įvesti 30 proc. muitą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamoms mineralinėms trąšoms. Sparčiai augant šių prekių importui, įmonė patyrė didžiulį 1,2 mlrd. zlotų (277,7 mln. Eur) nuostolį.
Prieš dvejus metus panaikintų muitų atkūrimas, jo nuomone, pagerintų vidaus gamybos konkurencingumą. Tačiau su tuo turėtų sutikti visos ES šalys.
Konkurencines sąlygas turėtų pagerinti ir nuo 2026 m. sausio 1 d. importuotojams įsigaliosiantis anglies dvideginio mokestis. Taip siekiama panaikinti neatitikimus tarp ES gamintojų, kurie laikosi klimato politikos nuostatų, ir tų, kurie gamina savo produkciją už ES ribų.
Bet trąšų pramonėje kertasi ir daugiau interesų. Dėl didėjančių sąnaudų kaštų kasmet vis mažiau iš ūkininkavo uždirbantys žemdirbiai pagrįstai dairosi pigesnių trąšų. Tad sprendžiant ES trąšų pramonės problemas, neišvengiamai turi būti atsižvelgta ir į ūkininkų interesus.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.