Ryškiaspalviai kilimai

Pavasarį pirmosios skelbia našlaitės – kol dar balkonuose nežydi vasariniai žiedai, jos užima vietą loveliuose ir vazonuose, puošia modernių namų terasas, kaimo darželius ir miesto skverus.

Žavėjosi Čarlzas Darvinas Šiuolaikinių našlaičių istorija prasidėjo nuo kuklių laukinių trispalvių našlaičių. Jos auga pamiškėse, kirtimuose, kur pakanka šviesos ir lengvas dirvožemis. Paprastai laukinės našlaitės yra trijų spalvų – violetinės, baltos ir geltonos. Našlaitinių augalų genčiai priskiriama 400–500 rūšių. Modernių našlaičių hibridų žiedus sudaro penki žiedlapiai, panašūs į drugelio sparnus. Jų spalvos yra sodresnės, daugiau atspalvių ir derinių. Pirmasis hibridas su tamsiu žiedo viduriuku išvestas 1814 metais. Per du dešimtmečius buvo išvesta apie 400 formų. Našlaitėmis žavėjosi gamtininkas Čarlzas Darvinas, kuris, kurdamas natūralios selekcijos teoriją, atliko daug bandymų su šiomis gėlėmis.

Dideli, egzotiški našlaičių žiedai tapo labai populiarūs Europoje, buvo eksponuojami gėlių parodose, žymūs dailininkai tapė jų natiurmortus. Našlaitės būna vienspalvės ar kelių spalvų, išvesta ir garbanotų jų žiedų. Populiarios svyrančiosios našlaitės, kurios sodinamos į pakabinamus vazonus. Našlaitėmis puošiama namų aplinka ankstyvą pavasarį, kai dar nepražydusios pavasarinės gėlės. Jos tinka ir prie modernaus namo, ir liaudiško stiliaus aplinkoje.

Auginamos kaip dvimetės Lietuvoje našlaitės pradeda žydėti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Stambiažiedžių našlaičių žiedų skersmuo siekia 6–8 cm. Gausiažiedės žydi smulkesniais žiedais, bet itin gausiai. Našlaitės – daugiametės gėlės, paprastai auginamos kaip dvimetės. Jos sėjamos antroje vasaros pusėje, pradeda žydėti rudenį, žiedai skleidžiasi iki šalnų. Augalo grožis atsiskleidžia kitais metais, ankstyvą pavasarį. Našlaitėms geriausiai tinka saulėta vieta. Pavėsyje irgi gali augti, bet žiedai būna smulkesni, spalvos blyškesnės. Jei trūksta šviesos, stiebai išauga plonesni ir ilgesni, keras nėra kompaktiškas, dekoratyvus. Paūksmėje augančios našlaitės turi tik vieną privalumą – ilgiau žydi.

Dauginamos sėklomis ir daigais Lengviausia našlaičių užsiauginti iš sėklų. Auginimo perio­dą pasirinkite pagal tai, kada norite sulaukti žiedų. Našlaitės žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, jei pasėtos vasario pabaigoje–kovo pradžioje šiltoje patalpoje. Norint gražiausių žiedų sulaukti kitais metais, reikia sėti birželio–rugpjūčio mėnesiais. Uždengtos agroplėvele sudygsta greičiau. Daigai pikuojami, persodinami į nuolatinę vietą 20–25 cm atstumu. Našlaitės dauginamos ir ūgliais gegužės–birželio mėnesiais. Nupjautus ūglius reikia pasodinti į dirvą, kuri nuolat turi būti drėgna. Po 3–4 savaičių jie išleidžia šaknis. Pikavimo laikas turi įtakos, kada augalai pražys – tais pačiais metais ar kitų metų pavasarį. Prieš rudens šalnas našlaites reikėtų pridengti mulčiu. Persodintos našlaitės lengvai prigyja. Kelis kartus per sezoną reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis.

Našlaitės – laisvamanių simbolis Angliškai trispalvė našlaitė vadinama pansy, šis pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio pensée, kuris reiškia „mintis, idėja“. Anglijoje vėlyvaisiais viduramžiais našlaitės buvo laikomos prisiminimų simboliu. Skandinavijoje, Škotijoje ir Vokietijoje našlaitės buvo žinomos „pamotės“ vardu. Italijoje jos vadintos „mažąja liepsna“, Bulgarijoje – „mažuoju našlaičiu“, o Izraelyje – Biblijos personažų Amnono ir Tamaro vardu. Kai kuriuose Ispanijos regionuose gėlė vadinama Trejybės augalu. Našlaitės laikomos laisvamanybės simboliu, todėl jas mėgo humanistai. Trispalvės našlaitės spalvos – violetinė, balta ir geltona – simbolizavo atmintį, laisvą mintį ir pagarbą. Laisvamaniai naudojo našlaitės simbolį mene ir literatūroje.

Rita Šemelytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.