Šalies miškų išpardavimo saugiklius išsuks Briuselis

Pernai rugsėjį Europos Komisija (EK) įspėjo Lietuvą, kad ji, apribojusi įsigyjamo miško plotą iki pusantro tūkstančio hektarų, esą  pažeidžia Europos teisę. Motyvas labai paprastas – Bendrijos sutartis valstybėms narėms  draudžia riboti kapitalo judėjimą bei mokėjimus.  Mūsų šalies buvusios valdžios užmojai tokiu būdu apsaugoti šalies miškus nuo išpardavimo dūžta į šipulius.

Nuomonės išsiskyrė

Pagal pernai įsigaliojusią Miš-kų įstatymo pataisą subjektai (kartu su  susijusiais asmenimis) turi teisę įsigyti tiek miško, kad bendras jo plotas neviršytų 1,5 tūkst. ha. Dabar šią nuostatą, norint išvengti europinės teisės pažeidimų ir finansinių sankcijų, gali tekti keisti.

Konkrečių projektų dar nėra, apsikeista tik neoficialiomis nuomonėmis. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atskleidė, kad ketina Seimo pavasario sesijai teikti siūlymą atšaukti šią įstatymo pataisą. Tam kategoriškai nepritaria buvęs šios ministerijos vadovas Kęstutis Mažeika.

Dar būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, jis buvo vienas šių ribojimų iniciatorių. Pasak K. Mažeikos, įstatymą reikia ne naikinti, o EK pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl jis buvo priimtas ir to turėtų pakakti visoms abejonėms išsklaidyti.

Apeliuota ir į nacionalinį saugumą

Miškų įstatymo pataisa inicijuota panašiais motyvais, kaip ir savo laiku iki 500 ha apribojant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą. Susirūpinta, kad užsienio kapitalo įmonės ima valdyti vis didesnius miškų plotus, nuogąstauta, jog ateityje gali iškilti nacionalinio saugumo problemų. Tuometis Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Alfredas Stasys Nausėda, svarstant įstatymo projektą komiteto posėdyje, kolegoms priminė Seimo nario priesaiką, įsipareigojimą saugoti ir ginti Lietuvos žemių vientisumą.

KRK buvo pagrindinis komitetas svarstant šią Miškų įstatymo pataisą. Seimo teisininkai pataisų projektui nepritarė, nes, jų nuomone, įstatymas prieštarautų Europos teisei, laisvos konkurencijos principui.

Prieštaravimai nesustabdė

Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMŽSA) bei  Privačių miškų savininkų asociacijų (PMSA) nuomone, didesni investuotojai yra motyvuoti tvariai plėtoti miškus, juos prižiūrėti, o ne kirsti.  Nesąžiningi veikėjai esą  visada ras būdų, kaip apeiti nuosavybės ribojimus.  Iš visuomenės suinteresuotų grupių pataisos idėją visokeriopai rėmė tik Miško pramonininkų asociacija.

Vienas didžiausių Miškų įstatymo pataisų oponentų tada buvo Seimo narys S. Gentvilas. Jis siūlė tobulinti pataisos formuluotę, riboti ne įsigyjamų miškų plotą, o įmonių nuosavybės koncentraciją privačiuose miškuose – panašiai kaip yra Švedijoje.  Ten didelių kompanijų koncentracija ribojama jau daugiau kaip šimtas metų.

Tačiau įstatymo pataisa buvo priimta sklandžiai ir sparčiai. Seimas atmetė ir Prezidento Gitano Nausėdos veto. „Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalijimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – tuomet atkreipė dėmesį Prezidentas.

Ką rodo statistika

Įstatymo pataisa buvo priimta neatlikus poveikio vertinimo. Kol kas dar nėra oficialios statistikos, kaip per pastaruosius metus pasikeitė privatūs miškai. Duomenis kaupiančios ir apibendrinančios Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pernai  sausio 1 d. miško savininkų skaičius viršijo 255 tūkst. Beveik trečdalis jų valdo iki 0,5 ha, tiek pat – 1–3 ha miško. Vidutinis miško plotas yra 3,3 ha. 62 savininkams priklauso daugiau nei 500 ha miško. Didžiausias privačiam savininkui priklausantis miško plotas siekia beveik 26 tūkst. ha.

Nacionalinė žemės tarnyba pernai pirmą kartą kontroliavo miško sandorius. Patikrino ir išdavė 5 tūkst. sutikimų miško paskirties žemei įsigyti. Per dvejus pastaruosius metus ypač pagyvėjo internetinė miškų pardavimo platforma, mišką parduoti siūlanti reklama per televiziją tapo viena aktyviausių. Svarbūs pokyčiai vyksta ir didžiųjų miško rinkos dalyvių rinkoje. Pernai gruodį paskelbta, kad iš Lietuvos traukiasi daugiau nei penkerius metus čia veikusi švedų kapitalo miškų valdymo bendrovė „Skogssällskapet“ ir parduoda per 5 tūkst. ha miškų. Pagrindinė sprendimo priežastis – Miškų įstatymo pataisa. Lietuvoje naujus investuotojus domina miškai iki 1,5 tūkst. ha ploto.

Fondai nesitraukia

Investicinių fondų padangėje yra pokyčių, bet jie iš miškų sektoriaus nesitraukia.

Turto valdymo grupė „INVL Asset Manegement“ 2017 m. įkūrė „INVL Baltijos miškų fondą I“. 2019 m. gruodį fondas pardavė 4,3 tūkst. ha miško. Didžiąją dalį portfelio valdžiusias bendroves „Aukštašilė“ ir „Aukštagirė“ įsigijo kitas investicinis fondas – „Silvestica Green Forest Lithuania“, investuojantis į miškus Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje (Lietuvoje – apie 50 tūkst. ha).

„INVL Asset Manegement“ 2020 m. antroje pusėje įsteigė kitą fondą – į mišką ir žemes Vidurio bei Rytų Europoje investuojantį „INVL Tvaraus miško ir žemės ūkio paskirties žemės fondą II“. Pirmas stambus sandoris – už 13,6 mln. Eur įsigytos septynios įmonės iš žemės ūkio verslo grupės „Linas Agro Goup“, 2 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės („Linas Agro“ toliau naudos žemes pagal 25 metams sudarytą nuomos sutartį).

Skundžiasi biurokratizmu

LMŽSA vadovas dr. Algis Gaižutis dar svarstant pataisą sakė ir dabar kartoja, kad miškų sektoriuje nuosavybės koncentracijos ribojimas yra reikalingas – tai būtina bet kurioje sąžiningesnėje rinkoje. Tam dviračio išradinėti nereikia, galima taikyti tą patį Konkurencijos įstatymą, kuris užkerta kelią dominuoti rinkoje kuriam nors prekybos tinklui. Miškų politikoje privačių miškininkų atstovas labiausiai pasigenda nuoseklumo. Jo įsitikinimu, pirmiausia Lietuvos žmonėms reikia suteikti galimybę išlaikyti savo nuosavybę. Metai ar dveji – per trumpas laikas, kad būtų galima kalbėti apie pokyčius. Tačiau biurokratizmo, jo nuomone, labai padaugėjo. „Jeigu nori įsigyti miško, turi pateikti informaciją apie save, šeimą, susijusius asmenis. Ilgas biurokratinis procesas. Registruotam užsieniečių fondui tokio reikalavimo nėra. Biurokratinė našta daugiausia nukreipta į mūsų piliečius“, – apgailestauja dr. A. Gaižutis.

Politiniai sprendimai – be emocijų

Riboti privačių miškų nuosavybę – politinis sprendimas, prie kurio veikiausiai politikams teks sugrįžti. Dabartinis KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis  atvirai pasakė, kad šiuo metu situacijos komentuoti negali. Praėjusios kadencijos Seime  jis taip pat balsavo už pataisos priėmimą.

Diskusija dėl to, kas vyksta privačiuose miškuose, dabar ypač aktuali. Aplinkos ministro S. Gentvilo žinutė, kad pataisą tikriausiai reikės atšaukti, sulaukė daug priešiškų atsiliepimų. Vėl, kaip ir anksčiau, nuogąstaujama: supirkę mūsų miškus užsieniečiai juos iškirs ir išveš.

KRK pirmininkas V. Pranckietis tokiam situacijos interpretavimui nepritaria: „Jeigu mes esame ES, turime priimti ne tik jos pinigus, bet ir taisykles. Turi būti laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, o kiek laisvas – kiekviena valstybė turi apsispręsti. Į užsieniečius aš pirštu nebadyčiau, nes jie pirkdami tikrai nemoka mažiau pinigų, vietinis žmogus laimi parduodamas už didesnę kainą. Yra kita, emocinė, pusė, kai galvojame, kad Lietuvą išparduosime. To tikrai nepadarysime. Pagaliau miško ar žemės nusipirkęs užsienietis žemės iš Lietuvos niekur neišveš.“

Irma DUBOVIČIENĖ

Redakcijos nuotrauka

2021-02-06