Šaltalankis: puošnus, rūgštus ir labai vertingas

Vertingas visas augalas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) SDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. dr. Prano Viškelio teigimu, daug bioaktyvių medžiagų turinčios kultūrinių šaltalankių uogos plačiai naudojamos maisto, vaistų ir kosmetikos produktų gamyboje. Jose gausu askorbo rūgšties (vitamino C), jo susikaupia net iki 80 mg/100 g uogų, o tai apie 10 kartų daugiau nei obuoliuose. Gausu ir karotenoidų.

Biologiškai aktyvių medžiagų randama ir lapuose, ir žievėje, ir sėklose. Iš kilogramo šaltalankių uogų galima pagaminti iki 0,7 l sulčių, tačiau jos pernelyg aštraus skonio, tad rekomenduojama skiesti iki 3 kartų. Labai skanus šaltalankių džemas, o štai iš sėklų spaudžiamas aliejus – iš kilogramo galima gauti 150–200 g šaltalankių aliejaus.

Moteriškieji ir vyriškieji augalai

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) natūraliomis sąlygomis auga kaip krūmokšnis, krūmamedis ar medis iki 9 m aukščio, o kartais dar aukštesnis. Gyvena iki 50 metų.

LAMMC Sodininkystės technologijų skyriaus eksperimentinės bazės vadovas Česlovas Paulauskas primena, kad šaltalankiai yra vėjo apdulkinami dvinamiai augalai su vienalyčiais žiedais. Augalo lytį galima nustatyti tik iš pavasarį susiformuojančių žiedinių pumpurų – vyriškieji tris kartus stambesni už moteriškuosius. Žydi gegužę, prieš skleidžiantis lapams arba jų sprogimo metu. Žydėjimo trukmė neilga, vos 5–8 dienos. Iš vyriškųjų (kuokelinių) žiedų, kurie pražysta 1–3 dienomis anksčiau už moteriškuosius, bitės neša žiedadulkes, o iš piestelinių – nektarą.

Uogos yra apie 1 cm ilgio, rutuliškos ar ovalios, rausvos arba oranžinės, dažniausiai rūgščios arba saldžiarūgštės, bet labai sultingos. Jų viduje – pailgas kauliukas.

Kokie veislių pranašumai?

Č. Paulauskas pažymi, kad Lietuvos klimatui tinkamiausios ir plantacijų įveisimui naudojamos Pabaltijo šaltalankių populiacijos perspektyvios derlingos kultūrinės veislės: ‘Botaničeskaja’, ‘Avgustinka’, ‘Podarok sadu’, ‘Trofimovskaja’, ‘Masličnaja’, ‘Otradnaja’. Jos skiriasi vitamino C, karoteno, cukrų ir riebalų kiekiu. Tad renkantis sodinukų sodui, reikėtų pagalvoti, kokie jūsų poreikiai – norėsite mėgautis labiau vitaminingais vaisiais, spausti aliejų ar dar kitaip perdirbti.

Šaltalankių veisles tyrinėjęs LAMMC Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas pažymi, kad veislės ‘Avgustinka’ vaisiai stambūs, pailgai ovalūs, šviesiai oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, prinoksta rugpjūčio viduryje–antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai, jų odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Uogose yra vitamino C – 102,5 mg proc., karoteno – 18,3 mg proc., cukrų – 2,79 proc. Vaismedžiai augūs, ištvermingi žiemą, mažai dygliuoti. Gausiai derėti pradeda 3–4 metais po sodinimo.

Mokslininko teigimu, veislės ‘Botaničeskaja’ vaisiai geltonai oranžiniai, blizgūs, stambūs, pailgi, prinoksta pirmoje rugpjūčio pusėje. Odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, malonaus aromato. Uogos nuo šakų atsiskiria vidutiniškai lengvai, su vaiskočiu arba be jo. Minkštime yra vitamino C –119 mg proc., karoteno – 11 mg proc., cukrų – 2,48 proc., riebalų – 4,9 proc. Vaismedžiai vidutinio augumo, apvaliai piramidišku vainiku, mažai dygliuoti, ištvermingi žiemą. Derėti pradeda 3–4 metais po sodinimo.

‘Podarok sadu’ vaisiai šviesiai oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, stambūs, pailgai ovalūs, prinoksta rugpjūčio viduryje–antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai, vaiskotis plonas, ilgas. Vaisių odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Vitamino C yra 86,5 mg proc., karoteno – 22,9 mg proc., cukrų – 2,78 proc., 3,5 proc. riebalų. Vaismedžiai augūs, ūgliai tiesūs, stori, su stambiais pumpurais, ištvermingi žiemą, mažai dygliuoti. Gausiai derėti pradeda 4–5 metais po sodinimo.

‘Trofimovskaja’ vaisiai oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, stambūs, ovalūs, prinoksta rugpjūčio viduryje – antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai. Minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Vitamino C yra 118,5 mg proc., cukrų – 4,6 proc., karoteno – 14,2 mg proc., riebalų – 3,3 proc. Vaismedžiai kompaktišku piramidišku vainiku, ištvermingi žiemą. Dygliuotumas – 1–2 balo. Gausiai derėti pradeda 4–5 metais po sodinimo.

Pasak dr. J. Lanausko, veislės ‘Masličnaja’ vaisiai smulkūs, kiaušiniškos formos, rusvai raudoni, ant šakų išsidėstę gana retai, atsiskiria sausai. Minkštime yra vitamino C – 144 mg proc., cukrų – 5,69 proc., karoteno – 26,1 mg proc., riebalų – 2,3 proc. Krūmas stipriai išsišakojęs, mažai dygliuotas. O veislės ‘Otradnaja’ vaisiai stambūs, apvalūs, link kotelio kiek pailgi, raudonai oranžiniai, blizgūs, tvirta odele, nuo šakelių atsiskiria sausai. Turtingi karotenu, vitaminu C ir kitomis bioakyviomis medžiagomis. Pasodinti derėti pradeda 3–5 metais, o 8–9-ais dera gausiai, nuo vieno krūmo priskinama po 8–9 kg uogų. Krūmas stipriai išsišakojęs, mažai dygliuotas.

Vertingi vaisiai

Prof. dr. P. Viškelio teigimu, šaltalankių produktai gali praturtinti kokybiška mityba ir sveiku gyvenimo būdu besidominčių žmonių kasdienybę. Pagal vitaminų sudėtį tik erškėtuogės, aktinidijos ir kai kurios šermukšnių rūšys gali prilygti dygliuotajam šaltalankiui. Vaisiuose gausu natūralaus tokoferolio (vitamino E) – 6-12,0 mg/100 g, karotenoidų – iki 26 mg/100 g, riebalų – 2,5–8 proc. (oleino, stearino, palmitino, linolio ir kt.), cukrų yra 2,1–5,2 proc., organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno) – 1,0–3,9 proc., raugų – iki 0,7 proc., vitamino C iki 80 mg/100 g (ir daugiau), vitamino P – nuo 250 iki 1500 mg/100 g, vitaminų B1, B2, PP, K.

Ne mažiau vertingos ir sėklos bei lapai. Sėklose aptinkama 10,0–12,3 proc. riebalų, karotenoidų (beta–karoteno) iki 0,30 mg proc., tokoferolio (vitamino E ), vitaminų B1, B2. Lapuose vitamino C yra iki 370 mg/100 g, B1, B2, B6, PP, rauginių medžiagų (taninų) – 8,0–10,0 mg/100 g, flavonoidų, fitoncidų, triterpeninių rūgščių, folio rūgšties.

Atlikus tyrimus, nustatyta, kad šaltalankių aliejuje yra 100–165 (247) mg/100 g tokoferolio (vitamino E ), karotenoidų – 150–250 mg/100 g (iš jų beta-karoteno – 40–100 mg/100 g), riebalų rūgščių. Prof. dr. P. Viškelis pastebi, kad aliejaus kiekis uogoms nokstant didėja, bet vitamino C būna ne visiškai sunokusiuose vaisiuose daugiau nei sunokusiuose ar pernokusiuose. Beje, karoteno šaltalankiuose daug daugiau nei morkose.

Gydomosios savybės

Tradiciškai ir pagal šiuolaikinių mokslininkų rekomendacijomis, šaltalankių aliejus plačiai naudojamas tiek į vidų, tiek išoriškai: širdies kraujagyslių ligų prevencijai; burnos ir virškinamojo trakto opų gydymui; imuninės sistemos stiprinimui; nudegimų, žaizdų; įvairių odos ir gleivinių grybelių; bendrai įvairių odos problemų atvejais.

Kaip atskiras šaltalankių aliejaus privalumas minima jo savybė saugoti baltuosius kraujo kūnelius nuo radiacijos ir radioterapijos (švitinimo). Po chemoterapijos jis padeda odos audinių ląstelėms daug greičiau atsikurti ir skatina odos gijimą. Taigi jis gali padėti vėžiu sergantiems žmonėms, kuriems skirta radioterapija.

Kaip išsirinkti veislę?

Prieš pirkdami šaltalankius, atkreipkite dėmesį į veislės savybes: vertingesni mažai dygliuoti, derlingi krūmai, kurių uogos lengvai atsiskiria nuo šakelių. Tinkamai auginami ir prižiūrimi augalai puikiausiai ištveria ilgas sausras, stiprius karščius, dirvos druskėjimą ir net oro užterštumą. Dėl šių priežasčių jie tinka rekultivacijai, komunikacijų trasoms apželdinti, šlaitams bei pylimams, karjerams, žvyrynams ir kopoms sutvirtinti.

Šaltalankiai puikuojasi nuostabios sidabriškos spalvos lapais ir sunokina ryškiai oranžinius vaisius, todėl tinka sodo, parko medžių bei krūmų kompozicijoms, gyvatvorėms.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Juozo Lanausko nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.