Šaltesni orai lemia didesnę elektros paklausą

Lapkričio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 18 procentų, nuo 98 Eur / MWh iki 116 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 112 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę augusioms elektros kainoms įtakos turėjo reikšmingai padidėjęs elektros vartojimas ir brangus importas. Nors Lietuvoje buvo vėjuota, o vėjo jėgainės per savaitę pagamino palyginti didelį elektros kiekį –109 GWh – tačiau Europoje vėjo gamyba buvo minimali. Dėl to importo srautai iš Šiaurės šalių buvo daug brangesni, pavyzdžiui, Švedijos 4 zonoje elektros kaina išaugo nuo 60 Eur / MWh iki 99 Eur / MWh, Suomijoje nuo 35 Eur / MWh iki 94 Eur / MWh. Taip pat pastaraisiais metais keičiasi Lietuvos šilumos ūkis, jame sparčiai daugėja elektrinių šildymo priemonių. Dėl to šalčiai įprastai reiškia didesnę elektros paklausą ir aukštesnes kainas. Pavyzdžiui šiandien, pirmadienį, elektros vartojimas ryte perkopė 2 GW ribą – to nebuvo nuo vasario vidurio“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. nuo 252 GWh iki 264 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 62 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 163 GWh elektros energijos – 30 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 125 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 66 proc. nuo 66 GWh iki 109 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba išliko tokia pati – 23 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, saulės jėgainės – 6 GWh,  o kitos elektrinės gamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 14 proc., hidroelektrinės – 7 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 8 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 12 proc. nuo 164 GWh iki 144 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 23 proc., o likę 5 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 40 proc. nuo 18 GWh iki 25 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 28 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Švediją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 87 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos:

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 

3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. 

„Litgrid“ informacija