Sankcijos neveikia Rusijos trąšų eksporto: užsienio prekybą plės

Apribojo trąšų eksportą

Trąšų eksportą rusijos valdžia nutarė apriboti 2021-ųjų gruodį. Nuo to laiko netarifinės kvotos azoto bei kompleksinių trąšų eksportui kas pusmetį pratęsiamos. Nuo šių metų birželio 1 d. iki lapkričio pabaigos patvirtina eksporto kvota visam šiam laikotarpiui apima daugiau kaip 12,4 mln. t azoto (karbamidui, karbamido ir amonio mišiniui, amonio nitratui) ir apie 7,3 mln. t kompleksinių trąšų.

Dabar rusijos verslo portalai aptarinėja, kad pagal valdžios parengtą projektą eksporto kvotą ketinama padidinti 297 tūkst. tonų. Pagal žiniasklaidoje cituojamą formuluotę, kvotą siūloma padidinti tokiu kiekiu, kuriam esą nebus paklausos vidaus rinkoje. Kitaip sakant, sprendimas neturės įtakos ūkininkų aprūpinimui, bet leis padidinti sintetinių trąšų gamybą.

Netarifines kvotas trąšų eksportui Maskva įvedė siekdama suvaldyti maisto kainų kilimą bei baimindamasi chemijos produktų trūkumo vidaus rinkoje. Valdžia aiškino, kad apribojimai įverti žemės ūkio produktų gamintojų prašymu.

Kodėl „apsigalvojo“

Dabar norima eksportui plačiau atverti duris. Iš dalies įtakos turėjo verslas.

Rusijos trąšų gamintojų asociacija (RAFP) ne kartą siūlė atsisakyti eksporto kvotų. Jau kelintus metus eksportuotojas kiekvienam sandoriui privalo gauti naują eksporto licenciją. Sandėliuose susikaupė milžiniškos trąšų atsargos, siekiančios kone 1,5 mln. t.

Ne mažiau svarbi, o gal ir svarbesnė tikėtina priežastis yra valdžios poreikis didinti užsienio prekybą, karo ekonomikai taip reikalinga valiuta papildyti biudžetą. Pramonės ir prekybos ministerija neslepia, kad rusiškų trąšų eksportas „sustojo“, reikia sudaryti palankesnes sąlygas.

Iki šių metų pabaigos trąšų gamyba Rusijos Federacijoje, vyriausybės atstovo teigimu, turi paaugti 3 proc. – iki 60 mln. tonų, o eksportas – 4 proc., iki 35 mln. t.

Trina rankas – trąšų kainos kai kuriose rinkose vėl kyla, auga pirkimai ES

Pasaulinės trąšų kainos gerokai sumažėjo, palyginti su 2022 m. Tačiau kai kuriose rinkose jos vėl kyla dėl cheminių produktų tiekimo iš Kinijos apribojimų, augančios Pietų Amerikoje ir Pietų Azijos šalyse. Teigiama, jog prisideda ir sankcijas įvedusi ES.

Kainų indeksų centras (CDI) prognozuoja, kad iki 2024 m. pabaigos augs visų pagrindinių mineralinių trąšų kainos. Panaši augimo dinamika bus stebima ir gamyboje.

Jeigu tikėti rusiškais šaltiniais, Europos Sąjunga netikėtai padidino trąšų pirkimus iš Rusijos. Birželį jie pradėjo augti po tris mėnesius trukusio nuosmukio. Liepos mėnesį fiksuotas 15 proc. prieaugis, pasiekė 275 tūkst. t per mėn. Piniginė išraiška importo vertė padidėjo 16 proc. ir viršijo 90 mln. Eur.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius ES rusiškų trąšų įsigijo už 739,7 mln. Eur. Tai ketvirčiu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Fiziškai pirkimai padidėjo pusantro karto, iki 2, 2 mln. t.

Pagrindinė rusiškų trąšų pirkėja buvo Lenkija, kuri importą padidino 14,2 proc. iki 82,2 tūkst. t. Antroje vietoje yra Vokietija, kuri rusiškų trąšų importą per mėnesį padidino keturiskart, beveik iki 56 tūkst. t. Geriausių rusijos partnerių trijulėje išliko ir Belgija. Ji per mėnesį sumažino rusiškų trąšų pirkimą 17 proc., bet įsigytas kiekis nemenkas – viršijo 33 tūkst. t.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.