Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vaikų vėžys – reta liga, dažniausiai išgydoma

Pasak VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovės gydytojos vaikų onkohematologės prof. Jelenos Rascon, galima pasidžiaugti per 4 dešimtmečius įgyta patirtimi ir gaunamais gydymo rezultatais: „Vaikų vėžys sudaro apie 0,05 proc. visų vėžio atvejų. Pasveiksta virš 80 proc. vaikų, kuriems diagnozuojama onkologine liga. To buvo pasiekta skiriant daug pastangų tinkamai infrastruktūrai sukurti – diagnostikos ir gydymo priemonėms įsigyti. Gydymo rezultatų, analogiškų kaip ir išsivysčiusiose Europos šalyse, pasiekiame dėl sukauptos medikų kompetencijos ir patirties, kurios įgavome dalyvaudami tarptautinėse iniciatyvose ir Retų ligų tinkluose. Tarptautinė medikų bendruomenė mus jau pažįsta ir pastaruoju metu turime galimybę tartis su ekspertais kitose šalyse, naudotis jų patirtimi, patarimais, kaip elgtis konkretaus neįprasto paciento ligos atveju“.

VUL Santaros klinikose konsultuojami ir gydomi vaikai iš Lietuvos ir kitų šalių: Latvijos pacientai sudaro apie 22 proc. visų onkologine liga sergančių mažųjų pacientų, kuriems reikalinga kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija, taip pat čia gydomi Latvijos pacientai, kuriems kaulų čiulpų transplantacija buvo reikalinga dėl neonkologinės ligos (dėl imunodeficitų). Gydomi bei sveikatos būklė po kaulų čiulpų transplantacijos stebima ir pacientams iš Ukrainos.

Vaikų navikai yra reti ir kitokie: jų kilmė dažnai yra neaiški, nėra galimybės juos aptikti anksti atliekant profilaktinę patikrą ar imtis kitų priemonių – koreguoti gyvenseną ar pan. Dažnai vaikams nustatomas jau išplitęs navikas, tačiau ne dėl to, kad liga buvo pražiūrėta ar užleista. Suprantama, kad diagnozė trenkia tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tačiau reikia žinoti, kad nors pacientų ligos kelias yra sunkus, ilgas, reikia paciento šeimos nusiteikimo ir atkaklumo, reikia medikų kompetencijų, žinių, vaistų, tačiau visiems – tiek šeimai, tiek medikams – sutelkus jėgas didžiąją dalį pacientų galima išgydyti. Didelis iššūkis išlieka tie 20 proc., kurių šiuolaikinė medicina, deja, išgelbėti negali. Jiems skiriamas didelis dėmesys ir kuriamos medicinos technologijos ieškant galimybių šiuos žmones išgelbėti – inovatyvi molekulinė diagnostika, personalizuotas gydymas.

Prof. J. Rascon sako, kad minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną norisi kalbėti apie gerąsias žinias vaikų onkologijos kontekste: „Jei vaikui įtariama onkologinė liga, konsultuojame ypač skubiai – tą pačią dieną, o šios ligos įtarimams pasitvirtinus, pacientą tą pačią dieną guldome į ligoninę, gydytojų onkohematologų konsultacijos organizuojamos net ir pasibaigus darbo valandoms – kraujo tyrimai įvertinami ir nuotoliniu būdu, kad gydymo planas būtų sudarytas kuo skubiau“.

Greitai augančius ir plintančius vaikų navikus turime galimybių išgydyti: „Šiandien mes kalbame apie šių vaikų gyvenimą pasveikus – galime numatyti, kokias pasekmes dėl buvusios ligos ar skirto gydymo jie jaus, kaip jas galėtume palengvinti ar išvengti. Siekiama, kad pasveikę jie mokytųsi, sukurtų šeimas, gyvenimas klostytųsi ne blogiau nei nesirgusių žmonių,“ – sako prof. J. Rascon. Vienas iš pavyzdžių – tai vadinamojo „pasveikusiojo paso“ įdiegimas. Dalyvaudamos tarptautiniame projekte (PanCareSurpass), VUL Santaros klinikos turi galimybę jungtis prie kuriamos tarptautinės platformos, kurioje bus pateikta paciento ligos ir gydymo istorija bei generuojamos ilgalaikės rekomendacijos, kaip toliau stebėti pasveikusiojo sveikatos būklę. Ši informacija bus matoma kito miesto ar kitos ES šalies, kurioje pacientas gyvena, gydytojams.

Klinikiniai tyrimai ir bendradarbiavimas pasaulyje: istorijos, prilygstančios stebuklui

Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) pacientams yra galimybė gauti pačius moderniausius ištyrimo ir gydymo metodus ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Viena svarbiausių naujovių 2022 metais buvo CAR-T ląstelių terapija. Gydytojas hematologas Andrius Žučenka: „Tai itin naujoviškas gydymas, kurio metu paciento imuninės ląstelės yra genetiškai „išmokomos“ atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. Pacientams, sergantiems tam tikromis limfomų ar leukemijų rūšimis ir kuriems neveikia standartinė imunochemoterapija, tai yra itin efektyvus gydymas. Per šį trumpą periodą mūsų centre jau daugiau nei 10 pacientų gavo CAR-T ląstelių terapiją.“

Pacientai, sergantys agresyviausiais kraujo vėžiais – ūmiomis leukemijomis, šiame centre gauna pačius moderniausius vaistus. Kadangi didelė dalis tokių vaistų nėra kompensuojami, dažniausiai gydymo galimybių ir vilties suteikia ankstyvo prieinamumo programos bei klinikiniai tyrimai. Taip šiame centre gydomi pacientai gali gauti efektyvių, pasveikimo šansus didinančių vaistų, kurių kainos neretai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Be jau vykstančių klinikinių tyrimų aktyviai dirbama, kad šiame centre būtų pradėti ir keli moderniausios taikinių terapijos ankstyvų fazių klinikiniai tyrimai, skirti pacientams, kuriems gydyti išnaudotos absoliučiai visos gydymo galimybės. Dėka klinikinių tyrimų ir bendradarbiavimo su geriausiais pasaulio hematologijos centrais yra ir tikram stebuklui prilygstančių mūsų pacientų pasveikimo istorijų.

Pasak gydytojo hematologo A. Žučenkos, svarbu paminėti, kad VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre pastaruosius 3 metus augo kaulų čiulpų transplantacijų skaičius: per 2022 metus buvo atlikta net 170 transplantacijų, iš kurių 67 buvo alogeninės: jų metu naudojamos kito žmogaus – donoro – kamieninės ląstelės. Tai viena sudėtingiausių intervencijų visoje medicinoje, suteikianti galimybę pasveikti nuo pačių agresyviausių kraujo vėžio formų. Pagal kaulų čiulpų transplantacijų skaičių HOTC yra vienas didžiausių Europos centrų. Šiemet, bendradarbiaujant su onkologais-radioterapeutais, buvo pradėta taikyti ir viso kūno apšvita prieš kaulų čiulpų transplantacijas, taip dar labiau išplečiant gydymo galimybes. Tai ypač svarbu pacientams, kurių ligos yra atsparios chemoterapijai, todėl spindulinė terapija galėtų būti efektyvesnė nei chemoterapinis paruošimas prieš transplantaciją. Šiais metais atlikta ir pačių sudėtingiausių, vadinamųjų sekvencinių kaulų čiulpų transplantacijų, kai pacientai, išsėmę visas standartines ir tiriamąsias gydymo galimybes, buvo išgelbėti prieš transplantaciją skiriant itin intensyvų, kombinuotą paruošimą, kurį sudarė didelių dozių chemoterapija, taikinių terapija ir viso kūno apšvita.

„Pastaraisiais metais ženkliai išplėtėme ir paveldimų kraujo ligų ar įgimtų sindromų, susijusių su kraujodaros sutrikimais, ištyrimo galimybes, – apie pažangius tyrimus pasakoja gydytojas hematologas A. Žučenka. – Kasdienybe jau tapo itin išsamūs vėžinių ląstelių genetiniai tyrimai (vėžio genomika), kai nustatinėjamos genetinės pažaidos (mutacijos), esančios vėžinėse ląstelėse. Tokie tyrimai padeda ne tik tiksliau nustatyti kraujo vėžio prognozę, bet ir skirti pacientams patį tiksliausią ir efektyviausią gydymą – taikinių terapiją, kuri naikina vėžines ląsteles, turinčias specifinę, taikininę mutaciją. Kartu genetiniai vėžio tyrimai leidžia stebėti kraujo vėžio likutį itin jautriais tyrimais, galinčiais atsakyti, ar bent viena kraujo ląstelė iš milijono yra piktybinė. Tai yra itin individualizuotos ir preciziškai tikslios medicinos pavyzdys. Iš tiesų, kartais padiskutuojame su kolegomis, kad mūsų darbe taikomi tyrimų ir gydymo metodai neretai prilygsta fantastinių filmų scenarijams“.

Svarbu priminti, kad pacientai, kuriems jau diagnozuota kraujo liga, gali drąsiai atvykti konsultuotis į VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą diagnozei patikslinti arba antrai nuomonei išklausyti.

Prasidėjus karui Ukrainoje HOTC kartu su onkohematologinių pacientų draugija „Kraujas“ labai aktyviai įsijungė į Ukrainos pacientų, sergančių kraujo ligomis, priežiūrą ir gydymą. „Per 2022 metus net keliasdešimt pacientų buvo gydyti mūsų centre, dažnu atveju buvo taikomas modernus, Ukrainoje dažniausiai neprieinamas gydymas, – sako gydytojas hematologas A. Žučenka. – 12 Ukrainos pacientų atlikome kaulų čiulpų transplantacijas, 2 pacientams taikyta moderniausia CAR-T ląstelių terapija. Ir toliau palaikome ryšį su kolegomis iš Ukrainos, dalinamės praktiniais patarimais, kaip optimizuoti kraujo ligomis sergančių pacientų gydymą karo sąlygomis.“

Tarptautinio bendradarbiavimo galutinis tikslas – pagalba pacientams

Pasak VUL Santaros klinikų Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus vedėjos Indrės Klimantavičienės, tarptautinių projektų, bendradarbiavimo su Europos šalių medicinos centrais bei dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose dėka pacientams suteikiamos galimybės gydytis inovatyviais metodais: „VUL Santaros klinikos, vykdydamos tarptautinius mokslinius ir bendradarbiavimo projektus, dalyvauja tarptautiniuose konsorciumuose, kurie atneša naudą tiek specialistams, tiek pacientams. Šiuo metu įgyvendinamų 8 ES „Horizontas 2020“ ir „Europos Horizontas“ programų projektų metu kuriami inovatyvūs sprendimai efektyvesnei ankstyvai vėžio diagnostikai ir stebėjimui, atliekami onkologine liga sergančiųjų vaisingumo išsaugojimo tyrimai, dalijamasi patirtimi aptariant sudėtingus atvejus, kuriami IT sprendimai – „Pasveikusiojo pasas“, kiti įrankiai ir procedūros, įgalinančios nuotolines konsultacijas ir stebėseną – telemedicina ir kt.“

VUL Santaros klinikų pranešimas