Leidimas sumedžioti probleminį vilką gautas, tik naudos iš to – jokios

Į tolimesnes ganyklas ginti avis – nedrąsu

Sekmadienį „Ūkininko patarėjo“ pakalbintas M. Jančiukas pasakojo, kad į tolimus laukus savo augintinių dar negena: „Stengiuosi, kad kiek įmanoma ilgiau pasiganytų arčiau namų.“ Ir taip elgiasi jis sąmoningai: po vilko apsilankymo Stebulių centre, avių tvarte, ūkininkui nedrąsu ginti savo aveles į laukus, kur aplink ir krūmai, ir miškeliai.

Po daugybės ūkininko parašytų raštų, kreipimųsi į įvairias institucijas pagaliau gautas leidimas sumedžioti probleminį vilką. „Leidimas sumedžioti probleminį vilką buvo gautas po raštiškų prašymų ir po daugybės formalių atsakymų, iš kai kurių institucijų atsakymai net negauti, po pakartotinio savivaldybės prašymo. Po mėnesio ir 5 dienų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ūkininkas. Sako, kad, rodos, visi žino, ko trūksta teisės aktuose, kalbant apie vilkų populiacijos reguliavimą, bet kažkodėl vis tiek leidimai sumedžioti probleminį vilką išduodami nuo įvykio praėjus per daug laiko arba visai neišduodami. „Šiuo atveju, leidimas išduotas, tačiau galimybė sumedžioti būtent tą probleminį vilką – menka“, – neabejoja M. Jančiukas.

Kokia nauda?

Leidimą sumedžioti probleminį vilką gavus, dar nereiškia, kad problema išspręsta. „Kas iš to, kad tokį leidimą duoda? Žinoma, geriau, nei jo nebūtų visai, bet vėl susiduriama su problemomis“, – tiesiai rėžė avių augintojas. Anot jo, leidimas yra tik paguodos lašas ūkininkui, lyg koks pasityčiojimas, atsakingos institucijos tik guodžia ūkininkus, išduodamos leidimą, iš kurio naudos bus mažai, nes probleminis vilkas po mėnesio gali būti labai toli ir sumedžioti būtent jį beveik neįmanoma. Ir visos kalbos, kad norima pagelbėti ūkininkams apsaugoti jų turtą, yra tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. M. Jančiukui pikta, nes jis naudojo visas reikiamas apsaugos priemones, tačiau neapsaugojo net už paramos lėšas pirkta elektrinė tvora. „Laikiausi visų rekomendacijų. Rekomenduotas buvo 1,2 m aukščio elektrinis tinklas ir tai turėjo būti saugu, neįveikiama. Jei būtų rekomenduotas 1,5 m aukščio tinklas, būčiau tokį ir pirkęs. Gi mano avys ne palaidos laksto. O ir gyvūnų gerovės laikausi: jos išeina iš tvarto į lauką pavaikščioti. Šviesa degė ir žmogaus kvapą turėjo jausti: kasdien juk vaikštau pas avis“, – dėstė ŪP pašnekovas.

Sumedžioti vilką patikėta vienam medžiotojų būreliui. „Tiek medžiotojų būrelis, tiek ir nukentėję asmenys tikimės stebuklo, gal kartais netyčia pavyks? Kodėl sakau netyčia? Nes negalima naudoti šviesos šaltinio. O kaip naktį taikliai šauti, kai nematai? Negalima vilioti vilko nei elektroniniais prietaisais, nei kritusių gyvulių likučiais. Be to, jau daug laiko praėjo, tas vilkas kažin kur gali būti. Gal manote, kad kas nors nuolat budės? Budėjimas – tik šviesiu paros metu, kai vilkai tikrai neateina. Gauni leidimą, o medžiotojai medžioti naktinį plėšiką gali tik dienos metu. Logikos čia nėra“, – dėstė avių augintojas. Sumedžioti vilką turėtų „Giraitės“ medžiotojų būrelis, tačiau šio būrelio medžiotojai gali medžioti tik savo medžioklės plotuose. „Jei vilkas nubėgo į Teizininkus, kur kitos avys, šio būrelio medžiotojai jau negali jo medžioti, nes tai ne jų medžioklės plotai. Ten vilkas yra saugus“, – stebėjosi M. Jančiukas. Anot jo, leidimo išdavimas – toli gražu dar ne problemos sprendimas, nes galimybių sumedžioti probleminį vilką beveik nėra.

Ūkininkas turi pasiūlymų

Tad kaip iš gamtos turėtų būti paimamas probleminis vilkas? M. Jančiukas turi pasiūlymų.

Jo teigimu, leidimas paimti iš gamtos probleminį pilkasermėgį turi būti išduotas iš karto po įvykio, kai tik padaroma žala. Kaip jo atveju: įžūlus vilkas, peršokęs per elektrinius tinklus, atėjo į tvartą, nereaguodamas net į užsidegančią šviesą ar juo labiau jutiminę šviesą, vienus gyvulius sudraskė, kitus sužeidė.

Ūkininkas siūlo pagalvoti apie medžiotojų grupes ar rajono, ar apskritai Lietuvos mastu, kurie, gavę skubų leidimą, iš karto reaguotų. Jiems reikėtų suteikti leidimą medžioti naktį pasišviečiant ar su naktiniais taikikliais, taip pat būtų leista palikti kritusius gyvulius dėl jauko, nes, kaip žinia, vilkas grįžta į tą vietą, kurioje medžiojo, taigi taip būtų didelė tikimybė sumedžioti būtent tą probleminį pilkį. „Taip medžiojant, būtų vėl grąžinama vilkams baimė artintis prie gyvenviečių ir ūkinių gyvūnų, plėšrūnas pajustų pavojų. O dabar net nustatytas bendras sumedžiotinų vilkų limitas nebuvo išnaudotas. Iš genetinių tyrimų matome, kiek yra pagausėjusi vilkų populiacija“, – svarstė redakcijos pašnekovas. Jo teigimu, reikėtų nepamiršti ir medžiotojus premijuoti už probleminio pilkio medžiojimą.

Labiausiai M. Jančiuką ir liūdina, ir glumina, kad problema, gvildenama daugybę metų, vis dar neišspręsta. Atrodytų, tiek nedaug reikia, kad visi, kam aktualu, visos institucijos, suinteresuoti asmenys, susėstų pasikalbėti, išsakytų savo nuomones, išdėstytų savo pozicijas ir būtų priimtas bendras sprendimas – sudėlioti teisės aktai, pradėtų veikti visiems aiški sistema. Tačiau to per tiek metų dar nėra padaryta. Jo manymu, jau pribrendo būtinas reikalas ne tik tobulinti, bet ir kaip pridera sutvarkyti įstatyminę bazę.

Tačiau M. Jančiukas nežada nuleisti rankų. „Dar pabandysiu raštus rašyti į atsakingas institucijas, nors daug kam jau esu rašęs. Tačiau tik viešai komunikuodami parodysime, kokia tikroji situacija. Tikiuosi, kad ledai pajudės. Jau vien tai, kad vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vilkas pjovė tvarte avis, sulaukė beveik 2 mln. peržiūrų, rodo, jog tai aktualu ir problema tikrai yra, kurią reikia spręsti“, – teigė jis. Vilkų niekas nenori išnaikinti, lai gyvena miškuose, bet ne tie, kurie eina į gyvenvietes. „Vilkai turi maitintis laukiniais gyvūnais ir stengtis juos gaudyti, o ne rinktis ūkinius gyvulius“, – įsitikinęs avių augintojas.

Tikimybė – nulinė

Anatolijus Palionis – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vyr. medžioklės žinovas – sako, kad tikimybė, jog bus sumedžiotas būtent tas probleminis vilkas, yra nulinė. „Ar vilkas turi numerį?“ – klausia jis. Aišku, kad ne. „Tai kaip sumedžioti būtent tą? Jei išvis bus sumedžiotas vilkas, tai pirmas pasitaikęs. Juk iš kur žinoti, kuris kada ateis? Tikėtina, nukentės visai ne tas, kuris turėjo“, – redakcijai teigė A. Palionis. Kad ir kokia sudėtinga situacija, tačiau humoro jausmo nestokoja: „Vilkas šnapso negeria.“ Ir sumedžioti jį šiuo metu beveik neįmanoma. O jei kris patelė, tai iš vienos blogybės bus kita: jauniklius reikės maitinti, tad bus ieškoma lengvesnio grobio.

„Tikimybė sumedžioti probleminį vilką – nulinė. Kaip milijoną išlošti loterijoje“, – įsitikinęs vyriausiasis medžioklės žinovas Anatolijus Palionis.

Manto JANČIUKO nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.