Saulės elektrinę pernai laimėjo tauragiškiai, o kas laimės šiemet?

Žaidimo nugalėtoju pernai tapęs gydytojas Almantas Urbanavičius teigė, kad laimėjo žmonos dėka – tai ji paskatino vyrą internetu užsiregistruoti žaidime. „Krekenavos agrofirmos“ produkciją mėgstantis tauragiškis taip ir padarė. Jis linksmai pastebėjo, kad mėsos gaminiai atsidūrė šaldytuve, o po kiek laiko tas pats šaldytuvas ėmė vartoti žaliąją elektros energiją, pagamintą saulės elektrinėje. Tvariai gaminama mėsos produkcija į tauragiškių šeimos namus pritraukė dar daugiau tvarumo.

„Naudodami sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją esame tikri, kad savo pirkėjams siūlome ir kokybiškus, ir aukštesnę vertę turinčius produktus – pagamintus tvariai. Savo pasirinkimais parduotuvėse kiekvienas klientas palaiko mūsų strateginę verslo kryptį – apsirūpinti švaria energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Savo ruožtu „Krekenavos agrofirma“ palaiko permainas, kurių siekia daugybė gyventojų, planuojančių įsirengti saulės elektrines ant savo namų arba įsilieti į bendruomenę, kuri naudojasi nutolusiais saulės parkais. Antrus metus iš eilės organizuojame akciją, kuria skatiname žaliuosius pokyčius: vienam iš mūsų produkcijos pirkėjų dovanosime saulės elektrinę“, – sako „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas. 

Laimėti nutolusią saulės elektrinę – paprasta

Šiemet registracija į žaidimą vyks visą mėnesį nuo vasario 8 dienos. Laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu, o jo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė iš eparkai.lt saulės parkų platformos.

Pernai žaidime dalyvavo gan nemažai „Krekenavos“ gaminių pirkėjų. Šiemet savo laimę žmonės gali bandyti dar kartą – šansą gauna kiekvienas, turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija.

Tereikia bet kurioje partnerių parduotuvėje nusipirkti „Krekenavos“ produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas L. Grikšas mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė praėjusių metų patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

Tvarumas įmonėje – kryptingas ir ilgalaikis įsipareigojimas

„Turėdami aiškų ilgalaikį tikslą ir nuosekliai jo siekdami, esame atsparūs įvairiems netikėtiems iššūkiams“, – sako L. Grikšas. Pasak „Krekenavos agrofirmos“ vadovo, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra visai organizacijai svarbus, strateginis tikslas. Be to, į tvarumą yra orientuotos ir kitos „BaltCap“ fondo valdomos įmonės. „Tik gamindami energiją gamtai draugiškais būdais galime prisidėti prie visuotinių pastangų stabdyti klimato kaitą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Bendrovė prieš pusantrų metų pasirašė 11 metų trukmės sutartį su sertifikuotu žaliosios elektros energijos tiekėju. Savo jėgomis plėtojami ir nuosavi elektros ir dujų gamybos pajėgumai. Pavyzdžiui, pernai liepą pastatyta biodujų jėgainė, naudojanti ir šalutinius gamybos produktus, ilgainiui „Krekenavos agrofirmai“ leis pakeisti vis daugiau gamtinių dujų. Biodujos patenkins iki 99 procentų savo dujų poreikio.

Iš viso per metus „Krekenavos agrofirma“ ir jos valdomi „Arvi kalakutai“ suvartoja apie 16 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Vidutiniškai tiek elektros per metus Lietuvoje pakanka 15 tūkst. namų ūkių. Tad visiška įmonės energetinė transformacija prilygsta tūkstančiams ant privačių namų stogų įrengtų saulės elektrinių.

Prieš ketverius metus pirmąją nuosavą saulės elektrinę įsirengusi „Krekenavos agrofirma“ toliau plėtoja elektrinės pajėgumus, nes yra užsibrėžusi tikslą per metus iš saulės pasigaminti maždaug 14 proc. viso suvartojamo elektros energijos kiekio. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio. Energijai gaminti bendrovė ateityje planuoja pasikinkyti ir vėją – statyti nuosavą vėjo jėgainę.

Užs. Nr. 40/7