Saulės uogos auga ir Lietuvoje

Jolanta Tamašauskienė

Nekokia gentis

Saulės uogos pavadinimas skambus ir daug žadantis. Tačiau tikrasis lotyniškas vardas slepia kur kas prastesnę reputaciją. Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja Kristina Balnytė teigia, kad saulės uoga lotyniškai yra Solanum retroflexum Dun., lietuviškas mokslinis pavadinimas – lenktažiedė kiauliauogė.

Kuo bloga kiauliauogė? Anot K. Balnytės, gausioje Solanum L. gentyje yra beveik 2 000 rūšių – valgomų ir mažiau ar daugiau nuodingų augalų.

Su kiauliauogėmis reikia būti atsargiems, todėl mokslininkė pataria nevalgyti nežinomų jų uogų, kad ir kokios jos būtų gražios ir patrauklios. Ypač reikia vengti Lietuvoje augančių ir derančių nuodingų augalų: vijoklinio puskrūmio karklavijo – Solanum dulcamara L., raudonų elipsiškų uogyčių ir vienmetės juodosios kiauliauogės – Solanum nigrum L., augančios laukuose, šiukšlynuose, pakelėse.

Tai ne laukinė kiauliauogė

Soduose nokstančiosčios saulės uogos nėra nuodingos, tačiau, žinoma, svarbu jų nesupainioti su nuodingąja giminaite laukine daugiamete juodąja kiauliauoge. Pastarųjų mūsų šalyje galima pamatyti pakelėse, šiukšlynuose, pagrioviuose.

Kaip atskirti? pasak specialistų, laukinių juodųjų kiauliauogių uogos, kekės, lapai yra smulkesni. Kultūrinės kiauliauogės, vadinamosios saulės uogos, yra ne tik didesnės, bet ir blizgesnės, atrodo tarsi nuvaškuotos, jų ir kekėje yra daugiau. Be to, laukinės kiauliauogės atrodo tarsi padengtos pūkeliu. Dar vienas ryškus skirtumas: saulės uogų sėklytės yra tamsios, beveik juodos, o laukinių kiauliauogių.

Dydis. Saulės uogos yra vyšnios arba stambios avietės dydžio, juodos spalvos. Jų žievė yra labai stora, riebi, dažanti, joje daug aliejų. Saulės uoga sveria iki 2 g.

Žievė. Saulės uogos žievę galima tiesiog lupte nulupti, jeigu uoga yra nuplikyta arba ilgiau pagulėjusi. Jų odelė elastingesnė negu pomidorų.

Minkštimas. Neprinokusių uogų vidus – žalsvai gelsvas, o prinokusių – tamsiai violetinis.

Skonio labirintai

Svarbu žinoti, kad nuo krūmo nuskintų saulės uogų skonis netgi gali būti nemalonus. Iškart nuo krūmo nuskintos saulės uogos skonis primena tiesiai nuo medžio nurėkštos žalios alyvuogės skonį.

Tam, kad saulės uogas būtų galima valgyti, reikia jas trumpam apiplikyti verdančiu vandeniu – iškart pajusite mėlynės skonį. Taip pat skonis pagerėja sušaldžius arba pavirinus šias uogas. Tačiau jų daug suvalgyti nepavyks, nes jos nesaldžios, nors ir sultingos kaip mėlynės. Be to, saulės uogos yra kietesnės konsistencijos negu mėlynės.

Sutrintų saulės uogų spalva – violetinė su ryškiai mėlynu, netgi šiek tiek žydru atspalviu, kuris atrodo nenatūraliai. Sutrinta mėlynė pasižymi tamsiai raudonu, avietiniu atspalviais.

Vertė – vaistinės savybės

Gali kilti klausimas, kodėl turėtume valgyti uogas, kurias nuskynus būtina vienaip ar kitaip apdoroti.

Pirmiausia jose randama daug maistinių medžiagų: karotino, vitamino C, steroidų, lipidų, fruktozės... Nemažas ir makro- bei mikroelementų kiekis: kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies.

Saulės uogos yra seleno šaltinis. O selenas, kaip žinome, teigiamai veikia odą, lėtina senėjimo procesą, stiprina plaukus, vartojamas vėžio profilaktikai.

Kita svarbi saulės uogų sudedamoji medžiaga yra pektinai. Beje, pektinai – kone pagrindinė laukinių nuodingųjų kiauliauogių medžiaga. Jie pasižymi organizmą valančiomis savybėmis, šalina iš organizmo blogąsias medžiagas, veikia kaip antioksidantai.

Saulės uogos yra natūralus antiseptikas, malšina uždegimus, karščiavimą. Tam vartojamos ne tik uogos, bet ir lapai, iš jų ruošiami užpilai, kurie lengvina gerklės skausmus, netgi malšina anginą.

Be to, saulės uogos, kaip ir mėlynės, gerina regėjimą, padeda pavargusioms akims.

Dera iki šalnų

Keturių asmenų šeimai dviejų saulės uogų krūmų visiškai pakanka, nes nuo vieno krūmo galima priskinti iki 10 kg uogų. Pirmosios uogos subręsta rugpjūčio antroje pusėje, o dera iki vėlyvo rudens, jų derlius paprastai nuimamas prieš pat šalnas, nes šalčiai joms kenksmingi.

Derlių reikėtų nuimti kekėmis, o ne skinti uogomis, kad geriau laikytųsi, nesusitrintų. Minėtoje žemės ūkio bendrovėje kekės, sudėtos į medines dėžes ir apdengtos popieriumi, išsilaiko beveik iki kovo.

Dėžėse saulės uogos noksta antaninių obuolių principu: kuo ilgiau laikai, tuo labiau minkštėja, gerėja skonis, kol pavasariop galima valgyti netgi neplikytas.

Kada sėti ir persodinti

Šiltnamyje saulės uogas galima sėti balandžio pradžioje, o balandžio viduryje jau perkelti į daigyną, kur daiginami vasariniai augalai. Ten temperatūra dieną naktį būna apie 22–25 °C.

20–25 cm aukščio saulės uogos augalus galima persodinti į lauką, tiesiai į dirvą, bet tik po šalnų, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Vietą reikėtų parinkti saulėtą ir be skersvėjų, nuo kurio gali nukentėti jauni lapeliai.

Žemė – kuo riebesnė

Žemė saulės uogoms turėtų būti kuo riebesnė. Galima pridėti komposto arba mėšlo. Daigelius sodiname maždaug 60–70 cm vieną nuo kito (jei sodiname du ar tris krūmus). O jeigu sodiname visą laukelį saulės uogų, tai daigelius B. Michalčonok pataria išdėstyti šachmatų tvarka, paliekant apie 70 cm tarpus.

Tręšti saulės uogų nereikia, nes nuo trąšų jos išstybtų.

Daugybė ataugų

Į žemę leisdamas šaknis, saulės uogos augalas nuo stiebo leidžia ir antžemines atšakas, kurios įsikimba į žemę toliau nuo stiebo. Suaugęs stiebas – gana tvirtas, apačioje siekiantis apie 3 cm skersmens. Todėl saulės uogos krūmas su daugybe ataugų, susipynusių šakelių gali atrodyti kaip medelis.

Vienas krūmas vasarą užauga iki 1,5 m aukščio.

Rugpjūčio pradžioje reikia neleisti saulės uogoms žydėti, kad sunoktų tie vaisiai, kurie jau subrendę kybo ant šakų – pumpurus nuskinkite negailėdami.

Kaip pasiruošti sėklų

Kad turėtume saulės uogų sėklų, uogos būtinai turi būti nuskintos iki šalnų. Sėklytėms atrenkame didžiausias uogas, kurios sukaupė geriausią genetinę informaciją. B. Michalčonok paaiškinimu, saulės uogų smulkios, tamsios sėklytės ruošiamos panašiai kaip ir pomidorų, dviem būdais.

• Galima uogas džiovinti ant palangės arba džiovykloje, o prieš sėjant išimti sėklytes.
• Kitas būdas – tarp rankų lengvai sutriname uogas, išimame sėklas, praplauname jas vandeniu, sudedame ant popieriaus lapo ir džioviname.

Verta pasigaminti

ŠALDYTOS UOGOS. Saulės uogas sutriname smulkintuvu ir sudedame į mažus, šaldyti skirtus indelius, šiek tiek įdėję cukraus arba medaus. Jie suteikia truputį saldumo ir yra būtini, antraip uogose liktų savotiškas pomidorų sulčių prieskonis. Uogų skonį pagerina šaltis (plikyti nereikia).

JOGURTAS. Šaldytomis saulės uogomis pagardintas jogurtas nudažo jį įdomia spalva, papildo vitaminais ir gali būti geras skanėstas vaikams.

UOGIENĖ SU SVARAINIAIS. Smulkiai supjaustome svarainius, užpilame cukrumi ir paliekame truputį pastovėti, kad atsirastų sulčių. Įmetame saulės uogų ir paviriname po 5 minutes keletą kartų. Saulės uogos verdamos nesprogsta kaip mėlynės ar braškės, o atrodo kaip vyšnaitės. Tokią uogienę mielai valgo vaikai.

Saulės uogas galima virti ir su citrinomis, pagardinti mėtų lapais.

DEDAME Į SULTIS. Saulės uogų galima dėti į obuolių, obuolių ir aviečių bei kitas sultis.

GARDINAME SALOTAS. Nuplikytų saulės uogų galima dėti į įvairias daržovių salotas, ruošiamas su aliejumi.

Grietinė ar majonezas su saulės uogomis ruošiamose salotose netinka.

Brigitos Michalconok nuotrauka

Iš žurnalo „Rasos" archyvo