Ashburn +8,4 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +8,4 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

SAVAITĖS KOMENTARAS: Rizikavo vieni, gelbės visi?

2014/08/21


Europos Komisijos prekybos bei žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotiniai kalba apie specialius fondus, papildomas lėšas nuo Rusijos paskelbto vakarietiškų maisto produktų importo embargo nukentėjusiems ES sodininkams, daržininkams, sūrininkams, dešrininkams, nors Bendrijos 2014-ųjų ir ateinančių šešerių metų biudžetas sudarytas, padalytas, papildomi eurai ant medžių neauga, o pradėjus spausdinti prekėmis nepadengtus pinigus būtų smarkiai nusižengta finansinės drausmės principui, ant kurio laikosi euro zona. Lietuvos valdžia taip pat žada iš visų savo piliečių kišenių atlyginti bent dalį nuostolių iš Rusijos rinkos išvytiems maisto pramonininkams ir „temperatūrinio režimo“ produktų vežėjams, nors ekonomistai jau šešiolika metų, nuo 1998 m. Rusijos finansinės krizės laikų, primygtinai perspėja maisto produktų eksportuotojus ieškoti patikimesnių, totalitarinės valdžios užgaidų nešokdinamų rinkų. Arba, jeigu vis viena vilioja didesni nei Vakaruose pelnai Rusijoje, bent apsidrausti savo verslus pas žinomas ES kompanijas. Briuselio ir Vilniaus kuriami gynybos nuo dvi savaites besitęsiančių Rusijos geopolitinių-ekonominių sankcijų būdai jau spėjo supriešinti žemdirbius ir perdirbėjus, suerzino Lietuvos visuomenę: ūkininkai pasipiktinę, kodėl pagalba suteikiama tik maisto pramonininkams, o miestiečiams, su siaubu laukiantiems euro apokalipsės, visiškai nesinori gelbėti dar ir tų, kurie tik nušokę nuo stačios uolos ėmė galvoti, kaip „minkštai“ nutūpti. „Ūkininko patarėjo“ pakalbinti žinomi agrarininkai komentuoja, ar reikia iš valstybės biudžeto atlyginti Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbėjams, kurie pagalbos reikalauja iš savo Vyriausybės, nors jų verslą užraukė Kremlius.

Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius doc. dr. Vidmantas BUTKUS: „Dabartinė padėtis man šiek tiek primena 2003-iuosius, kai mūsų pieno gamintojai, pasipiktinę „žemiausiomis Europoje“ pieno supirkimo kainomis, užtvėrė greitkelius Lenkijos ir Latvijos pasieniuose. Po protesto akcijų ūkininkai vėl nusivylė, nes Vyriausybė 50 mln. Lt (žemdirbių savivalda prašė 142 mln. Lt) paramą skyrė ne tiesiogiai pieno gamintojams, bet perdirbėjams, kad jie brangiau supirktų žaliavą. Neretai girdime įrodinėjant, kad ūkininkai, perdirbėjai, kaip ir kiti verslininkai, privalo iš anksto numatyti pavojus savo verslui, o jeigu surizikavo, bet pralaimėjo – tegul kaltina patys save. Tačiau žemės ūkis tikrai skiriasi nuo kitų verslo rūšių: dirbama didelėse teritorijose, verslo ciklas nuo grūdo, sėklos, gyvulių prieauglio iki galutinių produktų – labai ilgas. Metai. Ūkininkas pasėja javus, o kada sulaukia derliaus? Žemdirbio gyvenimas tiesiogine prasme priklauso nuo aukštesniųjų jėgų. Pažįstamiems juokais sakau – nuo Dangaus (oro sąlygų, jeigu rimtai). Kiti verslai, be abejo, patiria savų rizikų, bet ten ciklai „darbas - pajamos (ar nuostoliai)“ greitesni. Ne vien Lietuva sugalvojo gelbėti savo maitintojus. Visa Europos Sąjunga taip daro. Kiek­vienoje ES šalyse stengiamasi palaikyti žemdirbių pajamas, kad vartotojai galėtų valgyti bent šiek pigesnį maistą. Iš tiesų, skeptikams gal ir sunku suprasti, kodėl Vyriausybė dabar turi padėti vargstantiems Lietuvos daržovių ir vaisių augintojams, kurių produkcija „gerais laikais“ beveik visa nukeliaudavo į Sankt Peterburgo ir Maskvos prekybos centrus, o lietuviams tekdavo valgyti lenkiškus obuolius ir olandiškas morkas. Žmonėms nelengva paaiškinti, kodėl prekybininkai nori daugiau užsidirbti pigiau įsivežę, o augintojams rūpi brangiau parduoti ten, kur lietuviška kokybiška produkcija bent jau iki šiol būdavo labai paklausi. Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės negalima suvokti siaurai, lėkštai. Tai didelis cechas: žaliavos (gyvulinės ir augalinės) gamyba, vėliau perdirbimas. Ir gamintojų, ir perdirbėjų gerovę lemia valstybės žemės ūkio politika. Kiek daug žmonių nukentėtų, sužlugus šiam verslui. Lietuva pasijustų labai blogai, jeigu jos maitintojams iš po kojų būtų išmušta žemė... Žinoma, geriau būtų eksportuoti ne žaliavas, o jau pagamintus maisto produktus – sūrius, dešras, kaip visas išsivystęs pasaulis daro. Manau, Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, pieno gamintojai, perdirbėjai turi tartis ir susitarti. Norint apsaugoti mūsų žemdirbius, maisto pramonę nuo nuostolių ar netgi nuo bankrotų, o vartotojus – nuo didesnių išlaidų maistui (o kur dar mokesčiai už būstą, išlaidos transportui?..), reikia aptarti visas kompleksines priemones embargo pasekmėms įveikti. Vyriausybei - supirkti ilgai negendančius Rusijos atmestus maisto produktus ir laikyti juos intervenciniuose sandėliuose, valdžiai, diplomatinei tarnybai, gamintojams ir perdirbėjams – drauge ieškoti naujų rinkų lietuviškai produkcijai. Vyksta nervų karas su Rusija. Neįsiveš ji tiek maisto produktų iš Lotynų Amerikos ar Rytų Azijos, kiek reikia rusams. O ir nebus ta produkcija pigesnė už lietuvišką. Atsiras nepatenkintų net ir perdėto patriotizmo dabar apimtoje Rusijoje. Galvoju, embargas tęsis trumpiau nei žadėjo Rusijos vadovybė...“

1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras, Tautininkų sąjungos Žemės ūkio komiteto narys Leonas MILČIUS: „Moraline prasme Rusija labai bjauriai pasielgė su Lietuvos žemdirbiais ir perdirbėjais, kurie šitiek dešimtmečių maitino rusus. Bet mes nujautėme, žinojome, ko galime tikėtis iš Kremliaus, kai parėmėme Ukrainos europietiškos laisvės ir ūkinio savarankiškumo proveržį. Maskva paskelbė ekonominį karą ne mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbėjams, bet visai Lietuvos valstybei. Todėl ir šio karo pasekmes turime dalytis vienodai. Teisingiau, solidariai. Taip pat, kaip ėjome į Baltijos kelią 1989-aisiais, skelbėme Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais. Tada juk prisiekėme, kad savo laisvės kryžių nešime drauge, padėdami vienas kitam, kad niekas (nei ūkininkas, nei verslininkas, nei pensininkas) nesulinktume po ta našta. Bet įspūdis toks, kad perdirbėjai nori ir toliau išsaugoti savo pajamas, tarsi nieko nebūtų atsitikę. Negalima sutikti, kad vieni nukentėtų labai daug, o kiti vos vos arba apskritai susižertų įprastus pelnus. O valstybė, jos vadovybė atsako už visą tautą: ir už miestiečius, ir už sodiečius. Vykdomoji valdžia neturi teisės nusiplauti rankų, jeigu kokiam nors šalies visuomenės ar verslo sluoksniui pasidaro nelengva. Ypač tokiam svarbiam, kaip žemės ūkis ar maisto gamyba. Baldų gali negaminti šiandien, palaukti rytojaus arba, jeigu niekas neperka, metus laikyti sandėlyje, o paskui iškišti kur nors Indijoje. O laiku nenuimti kopūstai, morkos peraugs, neparduota mėsa suges, karvei neįsakysi, kad ji neduotų pieno. Visus dabartinius iššūkius žemės ūkiui - rusišką embargą, afrikinį kiaulių marą - Vyriausybė turi labai jautriai spręsti.“

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/02/27

Traktorių manifestacijos prablaivė politikus: EK žemės ūkyje siūlo permainas

Vakar, pirmadienį, vykusiam Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos svarstymui Europos Komisija (EK) pateikė visą pluoštą siūlymų, kaip nuraminti piktus žemės ūkio sektoriaus protestus – pasiūlė sušvelninti ka...
2024/02/27

Ar smulkiesiems Europos pieno gamintojams pavyks įveikti besitęsiančią pieno krizę?

Didžiausia pasaulyje pieno gamintoja yra Europos Sąjunga (ES). Tik ar pavyks išlaikyti lyderės pozicijas? Naujausioje USDA Pasaulio rinkų ir prekybos ataskaitoje nedviprasmiškai teigiama, kad 2024 m. ES perspektyvos prastos – p...
2024/02/27

Išsaugota vertinga pelkė

Sunaikinimo vos išvengusi Juodymų pelkė nuo 2023 m. tapo 371,9 ha ploto valstybės saugomu telmologiniu draustiniu, o daliai pelkės suteiktas „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) s...
2024/02/26

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/26

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/26

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai tikrins, kas vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną (papildyta ŽŪM komentaru; KRK reakcija)

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama p...
2024/02/26

V. Janulevičius: Vienintelis kelias nugalėti rusiją

Vakar Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau dvejus metus trunkantis plataus masto karas su rusija. 31 tūkstantis žmonių aukų.
2024/02/26

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...
2024/02/26

Koks ryšys tarp saulės elektrinės ir gardžios mėsos?

Trečius metus iš eilės saulės elektrinę Lietuvoje galima tiesiog laimėti. Tereikia įsigyti mėsos gaminių ir dalyvauti akcijoje „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“.