Šeduvos kraštotyros muziejaus dirbtuvėse atgis koklininkystės amatas

Dirbtuvėse Vilniaus puodžių cecho keramikai papasakos, kada ir kaip Lietuvos miestuose atsirado koklininko amatas, iš kur koklius krosnims gaudavo tokių miestų, kaip Šeduva, gyventojai, paaiškins, kaip koklininkai dirbdavo, kaip buvo išdegamas molis, pademonstruos dirbinių pavyzdžių.

Sužinoję daug amžių siekiančią koklininkystės istoriją, dirbtuvių dalyviai patys taps pradedančiaisiais koklininkais – talkinant edukatoriams, lipdys koklio plokštę, spalvins ją spalvotais angobais. Galiausiai dirbiniai bus glazūruojami skaidria glazūra, išdegti ir per organizatorius perduoti autoriams.

Vilniaus puodžių cechas, įsteigtas 2003 metais, siekia atgaivinti istorinio Vilniaus puodžių cecho tradicijas, rengia parodas Lietuvos ir užsienio muziejuose, dalyvauja moksliniuose projektuose, tiria ir rekonstruoja archeologines krosnis, žiedžia ir lipdo senosios keramikos analogus, užsiima šviečiamąja ir populiarinamąja veikla.

2006 metais Vilniaus puodžių cechas atstatė Biržų tvirtovės koklinę krosnį (tai pirmasis moksliškai pagrįstas XVII a. koklinės krosnies atstatymas Baltijos valstybėse), 2009 metais atkūrė vieną iš Lietuvos valdovų rūmų krosnių.

Šeduvos kraštotyros muziejus yra įsikūręs buvusioje senojoje miesto vaistinėje. Pastate kol kas nėra nuolatinės ekspozicijos, nes reikalingi restauravimo ir pritaikymo muziejui darbai, bet čia veikia nuolatinė paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas“, lankytojai gali nusileisti į XVIII amžiaus pabaigos rūsį.

Edukacija „Senieji miestų amatai. Koklininkystė“ – projekto „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

Augustės Labenskytės nuotr.