Seimui pristatyti mokesčių pakeitimai

Finansų ministras akcentavo, kad mūsų šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis – saugumo iššūkis. „Jis daugiaveidis, tai ne vien karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis saugumas. Mes privalome teisingai reaguoti į šiuos iššūkius. Kaip? Tam mes savo rankose turime viešuosius finansus. Viešieji finansai iki šiol Lietuvoje buvo tvarkomi gerai, tačiau šiandien, kai mes turime 3 proc. BVP realų augimą ir kartu 3 proc. BVP deficitą, akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Ta našta yra perteklinė ir viešieji finansai jos neatlaiko. Vadinasi, mes turime užtikrinti sąlygas viešuose finansuose, mūsų ižde, padaryti struktūrinius pokyčius“, – Seimo posėdyje kalbėjo finansų ministras. Pasak jo, ekonomikos augimas atneša dideles lėšas į viešuosius finansus ir tie pinigai turi būti teisingai tvarkomi.

„Vyriausybė parengė visą įstatymo projektų paketą, kuris turėtų užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į mūsų biudžetą ir tokiu būdu mes galėtume tvariai finansuoti ir refinansuoti tas reikmes, kurias dabar, staiga turėtume finansuoti skolintomis lėšomis. Diskusija visuomenėje vyko ir ji ganėtinai audringa. Nors išgirdome ir įvairių kritinių pastabų, ypač vakar, aš turiu pasakyti, kad į labai nemažai konstruktyvių pastabų, kurios buvo išsakytos ir verslo bendruomenės, buvo atsižvelgta, formuojant šį galutinį įstatymo paketą“, – pabrėžė R. Šadžius.

Gynybos fonde – nauji pajamų šaltiniai

Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisomis siekiama į Valstybės gynybos fondo pajamas įtraukti papildomus pajamų šaltinius, taip užtikrinant itin skubius prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius.

Pagal projektą, Valstybės gynybos fondo lėšas be esamų šaltinių sudarytų 2 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo, nekilnojamojo turto mokesčio.

Fondo lėšas taip pat sudarytų 8 proc. 2026 metais, o 11,2 proc. nuo 2027 metų valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio. Papildomų pajamų planuojama surinkti priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl standartinio ir lengvatinių pelno mokesčių tarifų padidinimo 1 proc., taip pat nuostolių atskaitymo ribojimų.

Planuojama, kad fondo lėšas papildys 8 proc. – 2026 metais, 8,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų, papildomai pajamų surenkant iš akcizų nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Finansų ministras R. Šadžius pažymėjo, kad kitais metais į Gynybos fondą papildomai planuojama surinkti daugiau kaip 300 mln. eurų.

Numatomas didesnis pajamų mokesčio progresyvumas

Seimui pristatytais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio. „Siūloma padaryti šią schemą socialiai teisingesnę ir apmokestinti didesniais tarifais dideles pajamas, gaunamas iš įvairių šaltinių“, – sakė R. Šadžius. Pasak finansų ministro, kartu buvo stengiamasi išlaikyti lengvatas mažesnių pajamų gavėjams.

Pataisomis siūloma įvesti naują 25 proc. GPM tarifą šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų.

Pagal teikiamas naujas nuostatas, metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio sumos, būtų taikomas 20 proc. tarifas, tačiau kartu būtų nustatytos išimtys, pagal kurias tokiai metinei pajamų daliai taikomi 5 arba 15 proc. mokesčio tarifai.

Metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas siektų 15 proc. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, būtų taikomas 5 proc. tarifas

Metinei pajamų daliai, viršijančiai 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijančiai 60 VDU dydžio sumos, būtų taikomas 25 proc. tarifas, metinei pajamų daliai viršijančiai 60 VDU dydžio sumą – 32 proc.

Vyriausybė atsisakė iniciatyvos įvesti papildomą 36 proc. mokesčio tarifą aukščiausioms pajamoms, didesnėms nei 120 VDU.

Individualios veiklos pajamas numatoma įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau kartu būtų siekiama išlaikyti mažesnių pajamų apmokestinimo režimą ir efektyvųjį mokesčio tarifą aukštesnėms pajamoms didinti palaipsniui.

Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42 500 eurų sumos, būtų taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, pajamoms, kurios neviršija 20 000 eurų per metus, taikyti 15 proc. dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).

Pataisomis būtų nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasiektų 15 proc. 35 000 eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. – 42 500 eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 000 eurų). Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42 500 eurų sumą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.

Projektu taip pat numatoma apmokestinti darbuotojų naudą virš 350 eurų vertės darbdaviui apmokant savarankiško sveikatos draudimo įmokas.

Numatoma 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti ne tik dividendams, bet ir 10 ir daugiau metų išlaikytų akcijų dalių, pajų, dalyvavimo įmonių kapitale pardavimo pajamoms.

Bus svarstomi PVM, akcizų, pelno mokesčio pakeitimai

Seimui taip pat pristatyti Pelno mokesčio, Akcizų ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimai.

Pateiktomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siūloma standartinį ir lengvatinį pelno mokesčio tarifą didinti 1 proc. punktu, atitinkamai iki 17 proc. ir iki 7 proc. „Sutarimas su verslu buvo pasiektas, kad šitas 1 proc. situacijos Lietuvoje kardinaliai nepakeistų. Beje, pagal mokestinę naštą mes išliekame konkurencingiausi mūsų regione. Mūsų mokestinė našta mažesnė negu visose aplinkinėse šalyse“, – atkreipė dėmesį finansų ministras.

Akcizų įstatymo pataisomis planuojama akcizais apmokestinti saldintus gėrimus. Projektu siūloma nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, arba saldiklių, įskaitant energinius gėrimus. „Siūlomas saldintų gėrimų apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi – tai reiškia, kad gėrimai, kuriuose yra tik natūralių cukrų (pvz., iš vaisių ar pieno), nebūtų priskiriami prie akcizų objekto. Toks požiūris leidžia tiksliau atskirti sveikatai mažiau palankius produktus ir užtikrinti proporcingą mokesčio taikymą“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.

7,4 Euruž produkto hektolitrą akcizų tarifas būtų taikomas saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų100 ml gėrimo yra iki 8 g. Saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų 100 ml gėrimo yra 8 g arba daugiau, būtų taikomas 21 Euruž produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Saldintiems gėrimams, turintiems tik saldiklių arba saldiklių ir cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo neviršija 2,5 g, siūloma taikyti 7,4 Euruž produkto hektolitrą akcizų tarifą. Gėrimų koncentratams būtų taikomas 105 Euruž produkto hektolitrą (jeigu jie skysti) arba 4,3 Eur už produkto kilogramą akcizų tarifas (kitais atvejais).

Kaip pažymi projekto rengėjai, dėl mokestinių veiksnių 1 l gėrimo, turinčio daugiau kaip 2,5 g, bet mažiau kaip 8 g cukrų, taip pat vien tik saldiklių turinčio gėrimo brangtų po 0,09 euro, 1 l gėrimo, turinčio 8 g arba daugiau cukrų, brangtų po 0,25 euro, 1 l koncentrato brangtų 1,27 euro, 100 g koncentrato – 0,52 euro.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje siūloma taikyti 2 lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus – 5 ir 12 proc. dydžio.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sumažėtų lengvatinis PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvatą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidėtų iki 12 proc.

Siūloma atsisakyti lengvatinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, tokiu būdu PVM tarifas jiems didėtų nuo 9 iki 21 proc. Finansų ministro teigimu, ši lengvata yra netikslinga, neorientuota į konkrečios socialinės problemos sprendimą. „Vyriausybė yra pasirengusi didinti turto ribas, kurios dabar apriboja žmonių galimybę gauti šildymo kompensacijas ir kitokias kompensacijas už komunalines paslaugas“, – teigė R. Šadžius.

Seimo kanceliarijos informacija