Tyrimai: ūkininkai dažniau nei kiti piliečiai tampa nusikaltimų aukimis

Berlyno universiteto baudžiamosios teisės ir kriminologijos prof. dr. Kirstin Drenkhahn atliko tyrimą, atskleidžiantį vagysčių mastus žemės ūkyje. Jos komanda apklausė 500 ūkininkų, susidūrusių su vagystėmis iš savo ūkių. O dabar K.  Drenkhahn pristatė ir tyrimo rezultatus, skelbia agrarheute.de.

Rezultatai

Paaiškėjo, jog ūkininkai dažniau nukenčia nuo ilgapirščių nei vidutinis statistinis žmogus. Nors paskutinėje didelėje Federalinės kriminalinės policijos biuro atliktoje gyventojų apklausoje kiek mažiau nei 17 proc. respondentų teigė, kad per pastaruosius metus buvo apiplėšti, ūkių nusikalstamumo tyrime dalyvavusių ūkininkų tarpe šis skaičius siekė 25 proc., t y. 8 proc. daugiau.

Kaip pažymi K. Drenkhahn, toks rezultatas buvo tikėtinas. Juolab kad net 62 proc. ūkininkų teigia, jog jie jau yra tapę „vagysčių savo ūkyje aukomis“. Tai daugiau nei kas antras ūkininkas.

Apklausa rodo, kad dažniausiai iš ūkininkų vagiami darbo įrankiai. Iškart po to seka žemės ūkio technikos detalės, į techniką montuojama įranga ir atsarginės dalys, pavyzdžiui, GPS įrenginiai. Taip pat vagiami žemės ūkio ištekliai, tokie kaip pašarai, sėklos ir trąšos. Kita vertus, vagystes iš laukų ar savitarnos parduotuvių dažnai sunku atsekti, jei pavagiami kiekiai yra nedideli, pastebi K. Drenkhahn.

Jaučiasi saugiai?

Tačiau užfiksuotas ir tam tikras paradoksas: nors ūkininkai dažniau tampa vagysčių aukomis nei kiti žmonės, kaime jie jaučiasi gana saugūs, rodo apklausa. Nusikalstamumas nėra rimta problema bendruomenės ūkininkams. Tačiau policijos darbą nukentėjusieji vertina skirtingai.

Apskritai respondentai išreiškė pasitikėjimą policija. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad ūkininkai nepraneša apie visas vagystes. Nes daugelis žmonių mano, jog policijos tyrimas vis tiek daug ko neatskleis. Be to, ūkininkams nėra prasmės vargti ir teikti skundą, jei jie iš to negauna jokios naudos. Tai yra, jei žalos draudimas vis tiek nepadengia, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad prekės ar pavogti daiktai paprastai vis tiek neberandami.

Ką policija galėtų padaryti geriau? Daugiau nei 60 proc. apklaustų ūkininkų teigia, jog policija galėtų dažniau patruliuoti kaimo vietovėse. Taip pat minima, jog gelbėtų griežtesnės bausmės ir intensyvesnė kova su vagystėmis. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog žmonės 15 minučių pildė anketą apie vagystes ir intensyviai apie tai galvojo, privertė juos suvokti, kad tai yra problema.

Pasaulinė praktika

Ūkių nusikalstamumo tyrimas yra tarptautinio tyrimo dėl nusikalstamumo žemės ūkyje dalis. Tyrėjai pastebi, kad ne tik tyrimų būklė, bet ir ūkininkų saugumo jausmas bei nusikalstamumo prieš juos lygis visame pasaulyje labai skiriasi.

Vokietijoje ūkininkai jaučiasi gana saugūs ir paprastai neįgyvendina griežtų saugumo strategijų. Daugelis užrakina pastatą, bet tik kai kurie turi vaizdo stebėjimo kameras arba sarginius šunis. Kitose šalyse tai pasitaiko daug dažniau. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje 90 proc. apklaustų ūkininkų uždaro savo ūkius, kai jų ten nėra. Tačiau ten taip pat pasitaiko rimtų išpuolių prieš ūkius, aiškina K. Drenkhahn. Kartais net ginkluotos grupuotės atvyksta įvykdyti suplanuoto apiplėšimo.

Nusikaltimų prieš ūkininkus tyrimų lygis pasaulyje labai skiriasi, kaip ir pačios vagystės. Vokietijoje beveik nėra oficialių duomenų , apibendrinančių nusikaltimus prieš ūkininkus. Duomenų trūksta ir, pavyzdžiui, Afrikoje, kur paprastai atliekama mažiau kriminologinių tyrimų. Tačiau kitose šalyse tai daroma intensyviau. Pavyzdžiui, JAV egzistuoja dešimtmečius gyvuojančios tradicijos, o Australijoje nusikaltimai prieš ūkininkus tiriami jau apie 25 metus, sako profesorė.

Vagysčių iš ūkių tyrimas Vokietijoje yra pirmas žingsnis siekiant panaikinti šios srities žinių spragą šalyje. Kaip kitą tyrimo žingsnį, K. Drenkhahn įvardija pokalbius su ūkininkais, kad geriau suprastų jų santykius su policija.

Jungtinės Karalystės situacija

Vagystės iš ūkių opi problema ir JK. Antai „The New York Times“ aprašo, jog Anglijos kaimo vietovėse vis sudėtingesnė žemės ūkio technika tampa nuolatiniu vagių taikiniu, o tai dar labiau padidina spaudimą ūkininkų bendruomenėms.

Ūkiai gali būti vagių taikiniu dėl juose esančių transporto priemonių ir įrangos vertės. Vagystės „vis sudėtingesnės, o nusikalstamos gaujos naudoja tokias technologijas kaip dronai“, kad surastų brangią techniką ar priedus, teigia Jimas McLarenas, kaimo vietovėse besispecializuojančios draudimo bendrovės „NFU Mutual“ pirmininkas.

Policijos teigimu, dalis įrangos yra vagiama pagal užsakymą ir išvežama į užsienį. „Yra organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios veikia panašiai kaip DHL“, – sako Philipas Wilkinsonas, Viltšyro policijos komisaras, turėdamas omenyje tarptautinę laivybos ir logistikos bendrovę. Jie „specializuojasi įrangos gabenime iš taško A į tašką B“.

Andy Lemonas, Viltšyro policijos inspektorius, besispecializuojantis nusikaltimų kaimo vietovėse srityje, teigia, kad kai kuriais atvejais didelės vertės įranga per 48 valandas buvo išvežama iš Didžiosios Britanijos ir ji atsidurdavo Rytų Europoje. Tačiau iki tol, pvz., visureigiai ar keturračiai dažnai kelias dienas laikomi atokiose vietovėse siekiant pavogtą techniką apsisaugoti nuo sekimo įrenginių.

Draudikų duomenys

Draudimo bendrovės „NFU Mutual“ duomenys rodo, kad nusikalstamumo Jungtinės Karalystės kaimo vietovėse nuostoliai 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 4,3 proc. iki 52,8 mln. svarų sterlingų.

Nusikalstamumas kaimo vietovėse nėra naujas reiškinys, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo organizuotų nusikaltėlių, kurių taikinys – didelės vertės įranga ūkiuose. Vien tik 2023 m. konfiskuota 3,1 mln. svarų sterlingų vertės pavogtų transporto priemonių ir mechanizmų.

Draudikų ataskaitos duomenimis, net 91 proc. apklaustųjų mano, jog nusikalstamumas kaime darosi vis labiau organizuotas, o 82 proc. teigė pažįstantys nukentėjusių ūkininkų.

Kaip rašoma ataskaitoje, šokiruoja tai, kad 77 proc.  NFU savitarpio pagalbos agentų pažinojo ūkininkus, kurie buvo nuolatinės aukos, todėl ūkininkai jautėsi pažeidžiami ne tik savo darbo vietoje, bet ir namuose. Dar vienas didelis rūpestis yra tai, kad 86 proc. apklaustų agentų teigė, jog nusikalstamumas kaimo vietovėse neigiamai veikia ūkininkų psichinę savijautą.

Jungtinėje Karalystėje GPS sistemų vagystės iš ūkių yra pirmoje vietoje. Nusikaltėliai taiko tokią taktiką: vieną naktį taikosi į kelis ūkius, tuomet darbuotasi kitose vietovėse, o kelių savaičių dažnai sugrįžta į tų pačių ūkių kiemus ir laukus. 2023 m. „NFU Mutual“ praneštų GPS vagysčių kaina išaugo 137 proc. ir siekė maždaug 4,2 mln. svarų sterlingų, tuo metu kai bendra žemės ūkio transporto priemonių vagysčių kaina iš viso siekė 10,7 mln. svarų sterlingų.

Keturračių ir visureigių vagysčių, apie kurias pranešta draudikams, 2023 m. padaryta žala siekė apie 3,2 mln. svarų sterlingų, t. y. 9 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Nuostoliai dėl gyvulių vagysčių per tą patį laiką siekė 2,7 mln. svarų sterlingų. Be to, praėjusiais metais įvyko daug nerimą keliančių incidentų, kai ūkiniai gyvūnai buvo dorojami tiesiog laukuose.

Rezonansinis atvejis

Žinoma, vagys nesnaudžia ir Lietuvoje. Štai visai neseniai Kovo 13 d. Vilkaviškio rajono policijos komisariatas gavo pranešimą apie Maldėnų kaimo teritorijoje įvykdytą stambią vagystę. Maždaug nuo kovo 9 d. iki kovo 13 d. nusikaltėliai nusitaikė į žemės ūkio techniką ir pavogė didelės vertės detales iš traktorių „John Deere“, laikytų ūkiniame pastate.

Vagys išnešė GPS navigacijos antenas, du variklio ir valdiklio kompiuterius, purkštuvo įrenginį, įskaitant hidraulinę valdymo sistemą ir tris monitorius. Bendra žala vertinama net apie 50 000 eurų.

Lietuvos policija bei draudikai atskirai vagysčių žemės ūkio srityje neskaičiuoja, tačiau įspėja, kad vagys visada suaktyvėja atšilus orams ir žemės ūkio technikai pasirodžius laukuose. Taigi, artimiausiu metu tokių ‚aktualijų“ tik daugės.

Parengė Ričardas Čekutis