Seimas siekia uždrausti iškastinio kuro deginimą

Svarstomais Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektų, pakeitimais siūloma išplėsti savivaldos institucijų įgalinimą rūpintis ir daryti įtaką gyventojų sprendimams dėl pasirenkamų buitinių šildymo įrenginių, taip pat buitinių nuotekų tvarkymo įrenginių. Numatoma išplėsti savivaldybių institucijų galimybes nustatyti aukštesnius standartus nei valstybiniai, savivaldybių administracijoms suteikti teisę kontroliuoti, kad nebūtų deginama pavojinga arba tarši kuro rūšis gyventojų privačiuose namuose. Kartu siūloma keisti ir savivaldybių lygmens aplinkos monitoringo reglamentavimą.

Svarstomais teisės aktais siūloma dalyje Lietuvos nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą (anglis, lignitą ir kitas kuro rūšis).

„Priėmėme kompromisinį variantą siūlyti ne visuotinį anglies, durpių, kito iškastinio kietojo kuro draudimo, bet apsiriboti didmiesčiais, turinčiais per 50 tūkst. gyventojų ir kurortinio statuso turinčiose gyvenvietėse – kompromisas labiau orientuotas į tankiai apgyvendintas teritorijas, kur sklypai yra tikrai mažesni, kur kaimynų tarša per kaminą neišsisklaido vėjų. O kurortinės teritorijos, kadangi kurortinių teritorijų statusą norinčioms gauti savivaldybėms negalima turėti industrinių, pramoninių zonų, tikrai nereikėtų leisti ir deginti XIX amžiaus anglies ir kito kuro“, – projekto svarstymo metu sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose aplinkos oro taršos šaltiniuose pažeidimą būtų baudžiama bauda asmenims nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.

Griežtinant atsakomybę už buitinių nuotekų tvarkymą numatoma, kad apmokėjimo už sukauptų nuotekų transportavimą dokumentų neturėjimas, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo sutarties neturėjimas, individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūros vykdymas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 90 iki 170 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 900 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiama bauda asmenims nuo vieno 180 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 2250 eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektui ir lydimiesiems teisės aktams po svarstymo pritarė 89, prieš balsavo 3, susilaikė 18 Seimo narių.

Seimo kanceliarijos informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.