Šeimos šaknys ir širdis Smilgių žemėje: mama J. Žostautienė vienija tris kartas

Iš širdies į širdį

J. Žostautienės vaikai neslepia, kad jų mama yra tikras įkvėpimas. Jos širdies šiluma, nepalaužiamas darbštumas ir nuolatinis rūpestis tapo tvirtu pamatu, ant kurio išaugo darni ir vieninga šeima. Jie su džiaugsmu tęsia gilias šeimos tradicijas, vertindami kiekvieną kartu praleistą akimirką. O mamos jautri siela ir ypatingai gera širdis – tai tikrasis šios šeimos lobis, perduodamas iš kartos į kartą.

Ir, nors gyvenimas J. Žostautienei nebuvo rožėmis klotas, o sunkumų teko patirti ne vieną, šiandien ji su džiaugsmu ir ašaromis akyse žvelgia į savo didelę šeimą.

„Geriau net neklauskit, kaip buvo sunku vaikus auginti“, – prisipažįsta Janina, prisimindama laikus, kai tekdavo anksti keltis ir eiti melžti karvių, paliekant mažylius gryčioje. Dabar, jei taip būtų, vaikų teisės man juos atimtų, – su kartėliu konstatuoja ji.

Didžiausias džiaugsmas – laimingi vaikai

Penkios dukros – Aušra, Rasa, Audra, Jolanta, Ina – ir vienintelis sūnus Zenonas – tai Janinos pasididžiavimas. Ji visada skatino savo vaikus siekti mokslo aukštumų.

„Liepiau vaikams mokytis, sakiau, paskutinius marškinius nusivilksiu, bet tik mokykitės. Aš pati niekada to nepatyriau, manęs niekas neleido“, – jaudindamasi kalba Janina.

Visos pastangos atsipirko su kaupu. „Dievui dėkoju, kad mano vaikai tokie puikūs išaugo ir visi pasirinko teisingą gyvenimo kelią. Visi gražiai augina savo vaikelius“, – džiaugiasi mama.

Svarbiausia – būti kartu

Mamos Janinos išmokyta šeima puoselėja gražias tradicijas. Kas penkerius metus anūkai organizuoja bendrą nuotrauką, kuri metams bėgant vis didėja, simbolizuodama stiprėjančius šeimos ryšius. Motinos diena tradiciškai švenčiama pas dukrą Audrą, kur vaikai stengiasi mamai padaryti staigmeną, kad jai nereikėtų rūpintis šventės organizavimu. Kūčios tradiciškai švenčiamos Janinos namuose, o Kalėdos keliauja pas Audrą. Svarbios šventės, kaip Sėkminės ir Motinos diena, taip pat suburia visą šeimą.

„Tada jau po stalu nugriūnu, – šypsosi Janina, – cepelinų prisivalgius“.

„Mama yra labai jautri, tad bet koks netikėtumas jai kelia stresą ir bemieges naktis. Kad būtų jo kuo mažiau, visada mamai naujienas pranešame paskutinę minutę“, – sako dukra Audra.

Ji su šiluma prisimena vaikystę ir mamos rūpestį. Net, jei šventės nebuvo švenčiamos namuose, šeima visada vykdavo į miestą pas močiutę, kad suburtų giminę ir palaikytų ryšius. Janina visada troško, kad artimieji būtų kartu.

Nepaisant atstumo, vaikai ir anūkai kasdien skambina Janinai, palaikydami ryšį ir rodydami dėmesį. Šiuo metu Janina gyvena su anūke Egle ir jos šeima, kartu auga dvi proanūkės. Taip pat dažnai atvažiuoja dukra iš miesto.

Prisiminimų paletė

Dukrai Audrai ypač į atmintį įstrigo mamos darbštumas ir vaikų noras jai padėti. „Mama visada dirbdavo, o mes visi lėkdavom padėti. Užsirišdavom šeimininkių skareles ir bėgdavom į laukus ar pas kiaules į tvartą“, – pasakoja Audra, o Janina vėl susigraudina: „Mano mergaitės darbo niekada nebijo, jos taip įprato nuo mažų dienų, viską darydavom kartu – su meile ir dideliu noru“.

Prisiminimuose iškyla ir vaikystės išdaigos. Janina dabar su šypsena veide prisimena, tačiau tuomet širdis ne juokais virpėjo, kai Aušrytė sugalvodavo vinį į rozetę įkišti.

„Tik pagalvokit, kuo tai galėjo baigtis“, – sako Janina. O dukra Audra savo ruožtu prisimena jaukų vakarų ritualą, kai mama po darbų fermoje atsiguldavo, o vaikai susigūždavo už jos nugaros ir kartu žiūrėdavo televizorių.

Gyvenimo pilnatvė

Kaip sako pati J. Žostautienė, anūkai ir proanūkiai – didelis jos džiaugsmas. Jauniausioji anūkė, 28 metų Agnė, apie močiutę kalba su ypatinga šiluma: „Ji visada labai rūpinasi, kartu į bažnyčią vaikystėje vesdavosi, ji labai gera, rūpestinga“.

Šiandien Janina gyvena apsupta mylinčių artimųjų. Anūkė Eglė įkūrė vaikų edukacinę erdvę „Basakojė vaikystė“, kurioje šiluma ir rūpestis yra kasdienybė, galbūt paveldėta iš mylimos močiutės.

Nepaisant garbaus amžiaus, Janina vis dar nori lankytis bažnyčioje, o vaikai ir anūkai mielai ją nuveža. Ji taip pat stengiasi dalyvauti kultūriniame gyvenime – vyko į koncertus Sujetuose, džiaugėsi Oninių švente, kuri Smilgių krašte yra ypatingai svarbi.

Autorius Dovilė BARVIČIŪTĖ / JP.lt