Sėklininkystė svarbi kaip niekada

„Baigiasi javapjūtė, nors kai kuriuose rajonuose ji turbūt dar tebevyksta. Neseniai teko lankytis Žemaitijoje, mačiau, kad yra nemažai nenukultų laukų, bet ši savaitė buvo graži, tad tikriausiai javapjūtės darbai pasistūmėjo į priekį. Bet kai baigiasi vienas sezonas, ne už kalnų ir kitas – sėjos metas. Visi javų augintojai turi vėl galvoti, ką sės. Ir tikrai nereikėtų eiti į kompromisus pačiam su savimi, taupyti kokybiškų sėklų sąskaita, reikia galvoti apie ateinančius metus, apie būsimą derlių. Geros kokybės derlių gali užtikrinti tik kokybiškos sėklos. Norėčiau paraginti, kad visi pagal savo finansines galimybes įsigytų ir sėtų kokybiškas sertifikuotas sėklas. Manau, kad kokybiškų, gerų sėklų Lietuvoje tikrai nepritrūksime, bet, kaip ir bet ką perkant, nereikėtų laukti paskutinės dienos. Patarčiau kuo anksčiau skambinti į sėklininkystės įmones ir užsisakyti, stoti į eilę, kad sėklos būtų laiku pristatytos į ūkius. Dabar – tiesiog darbų įkarštis, visiems reikia sėklų, o juk kol pristatys, užtruks kažkiek laiko. Todėl pats geriausias variantas – užsisakyti iš anksto.

Kokybiškas sertifikuotas sėklas ruošia nemažai įmonių Lietuvoje. Tai ir stambiosios įmonės – „Linas agro“, „Baltic agro“, „Agrolitpa“, „Agrochema“, „Agrokoncernas“, „Syngenta“, „Žvalguva“, „Rapool-Ring“ atstovybė Baltijos šalyse, žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“, ir konkretūs ūkininkai, dirbantys įvairiuose rajonuose. Tai Algirdas Laurinkietis, Leonas Rudinskas, Kęstutis Armonas ir kt. Daugiau apie tai, kurie ūkininkai užsiima sertifikuotos sėklos pardavimu, galima sužinoti mūsų interneto tinklalapyje seklininkyste.lt. Jame yra informacijos apie LSA narius, jie augina ir platina kokybiškas sertifikuotas sėklas. Tinklalapyje galima rasti daug įmonių, žemės ūkio bendrovių, ūkininkų.

Kai kurios įmonės turi savo specializaciją, pvz., ne visos prekiauja žieminiais kviečiais, ypač smulkesni augintojai, turintys ribotą savo specializaciją. Tiesiog reikia su jais susisiekti ir apie tai sužinoti.

Naujausių duomenų, kiek šiemet šalyje bus pasėta sertifikuotų sėklų, dar neturime, bet, pagal praėjusių metų duomenis, tai sudaro apie 20–23 proc. bendro javų ploto. Vienų augalų tokiomis sėklomis pasėjama daugiau, kitų – mažiau. Aišku, norėtųsi, kad tie procentai būtų didesni, kad ūkininkai daugiau naudotų sertifikuotų sėklų, bet kol kas yra taip, kaip yra. Beje, Lietuvoje ūkininkai, įsigiję sertifikuotų sėklų, yra skatinami. Jie gauna sertifikatą ir, kai pavasarį deklaruoja pasėlius, turi pateikti sąskaitas faktūras bei sertifikatus, tada už kiekvieną hektarą, užsėtą sertifikuotomis sėklomis, jiems skiriama 16 Eur parama. Todėl reikėtų labai gerai pasiskaičiuoti ir įsivertinti, ar tikrai tikslinga ūkyje pačiam ruošti sėklas, nes vis tiek yra ir darbo sąnaudos, reikia pirkti beicą, beicuoti, o darbas su beicais – ne pats saugiausias dalykas, nes tai cheminiai produktai. Tad įvertinus naudą, kai pats ūkininkas pasiruošia savo užaugintas sėklas, ir gautą paramą, tai tas skirtumas sumažėja iki minimumo. Skaičiuojat naudą 1 ha, ūkininkas galbūt sutaupytų 15–20 Eur, jeigu sėtų savo sėklas. Bet taip yra įvertinus tik pirminius kaštus. O jeigu įvertinsime tai, kad sertifikuotos sėklos duos didesnį derliaus priedą, tarkime, 0,5 t, tai sertifikuotų sėklų pirkimas tikrai apsimokės ir duos finansinę grąžą, kurios negausime iš pačiame ūkyje paruoštų sėklų.

Šiais metais ūkininkai iš tikrųjų susiduria su ne viena problema. Pirmiausia, nepalankios oro sąlygos kai kuriuose regionuose trukdo nuimti derlių. Tik vidurinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse javapjūtė šiek tiek vėlavo ir sąlygos leido pabaigti ją gana greitai. Kituose regionuose darbai užsitęsė. Ne tik drėgni grūdai, bet ir mažos supirkimo kainos. Matome, kaip ūkininkai ir spaudoje, ir socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad nuvežus supirkėjams drėgnus grūdus, daug nuskaičiuoja, ir žemdirbiai mažai uždirba. Tai, aišku, jiems dabar investuoti į sertifikuotas sėklas, kurios nėra pigios, kils iššūkių. Skatinčiau pagal galimybes bent jau įsigyti nors kokius kiekius sertifikuotų sėklų ir jomis apsėti geresnius plotus, nors ir suprantu, kad situacija ūkiuose yra sudėtinga.

Iš kitos pusės žiūrint, maistinių grūdų kokybė yra prasta, mažai šiemet jų prikulta, bet pakalbėjęs su įmonėmis, ruošiančiomis sertifikuotas sėklas, sužinojau ir mane patikino, kad kokybiškų sertifikuotų sėklų jos turės tikrai pakankamai. Stambios įmonės turi ūkius, kurie augina joms sėklinius javus visoje Lietuvoje, todėl yra pakankamai geros kokybės žaliavos. Be to, jos pačios savo laboratorijose tikrina, koks yra sėklų daigumas, koks gyvybingumas, užsikrėtimas ligomis. Jos atlieka vidinę kontrolę, o sėklų sertifikatą išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Kai jau būna paruoštos sėklos, atvažiuoja VAT atstovai, paima mėginius, juos ištiria laboratorijoje – nustato, koks yra daigumas, gyvybingumas, užsikrėtimas patogeniniais grybais, kiek procentų yra piktžolių sėklų ir pan., bei išrašo sertifikatą. Aišku, sėklos turi atitikti tam tikrus standartus ir tik tada išduodamas sertifikatas. Galime tikrai pasitikėti, kad įmonės parduoda kokybiškas sėklas.

Kitas labai svarbus dalykas, dėl kurio problema atsirado dar ankstesniais metais ir dabar po truputį didėja bei atėjo momentas, kai jau nebegalima tylėti – reikia kažką daryti. Tai pašiaušėlio – tokių įkyrių piktžolių – problema. Šios piktžolės pradėjo plisti Šiaurės Lietuvoje, bet LAMMC mokslininkai pastebėjo, kad jų jau sutinkama Vidurio Lietuvoje ir kituose regionuose.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.