Nuolat ieško naujovių
Augalininkyste Dijokų šeimos ūkis verčiasi nuo 1994 m., kai jį įkūrė Žygimanto Dijoko tėvai. Jauna Žygimanto ir Modestos šeima prieš 13 metų augalininkystę pakreipė nauja kryptimi – iš įvairių kultūrų spaudžia ekologišką aliejų. Ūkio savininkai dėl gero, švelnaus skonio ir maistingumo ypač vertina moliūgų aliejų. Netgi visiems trims jų vaikams nėra už jį gardesnio priedo, tarkim, prie salotų ar virtinukų vietoj sviesto. Naujausias atradimas – vaniliniai ledai su truputėliu moliūgų aliejaus. Skamba keistai, bet skonis nuostabus.
Tačiau agrobiotechnologijų mokslus baigusi Modesta ir agronomas Žygimantas yra naujų idėjų ieškotojai. Jie vien tik aliejumi neapsiriboja ir ieško moliūgų perdirbimo galimybių. Tuo labiau kad mato perspektyvą plėsti ūkį dėl vaikų.
„Dar studijuodamas universitete, pradėjau domėtis, kaip austrai augina augalus, kokiais techniniais pajėgumais iš jų spaudžia aliejų, – pradžią prisiminė Ž. Dijokas. – Anuomet atrodė, kad tai kažkokia fantastika. Bet atėjo metas, kai mes patys įdiegėme austrų metodus, iš jų sėmėmės pirmųjų pamokų, įsigijome moliūgų nuėmimo kombainą, kokių ir dabar Lietuvoje vos keletas.“
Iš 430 ūkio hektarų apie 10 ha skiriama būtent belukščiams aliejiniams moliūgams, mat kitokiems (tradiciniams) moliūgams perdirbti Lietuvoje perspektyvų nedaug, kiekvieną rudenį mūsų šalyje jaučiamas jų perteklius.
Šiame ūkyje auginami ‘Gleisdorfer’ austriškos veislės moliūgai – aplinkos sąlygoms nereikli vidutinio ankstyvumo veislė. Norint suprasti, kuo vertingos jų sėklos, užtenka priminti vien cinką ar magnį. Taip pat gausu riebalų rūgščių, mineralų ir kitų maistingų medžiagų, vitaminų B₁, B₂, B₆, E, A, D. Vartodami moliūgų sėklas ir jų produktus, pagerinate širdies kraujotakos veiklą, sustiprėja šlapimo pūslės ir inkstų funkcijos, sumažėja cholesterolio kiekis, sustiprėja kaulai, suderinama pažeista hormonų pusiausvyra, taip pat sumažinama tikimybė susirgti plaučių, skrandžio, krūties ar prostatos vėžiu.
Išlukštena kombainas
Sėklos iš aliejinių moliūgų ūkyje išlukštenamos moderniai – pasitelkiant specialų, Turkijoje įsigytą kombainą.
Dar prieš tai moliūgai lauke sustumiami, sudėliojami į eiles, nuo jų nutraukiamos virkščios ir paliekami kelias dienas taip pastovėti lauke, kad susivienodintų branda.
„Vėliau kombainas surenka moliūgus iš eilių, tuomet transporteriu jie keliauja į kūlimo ir seperavimo mechanizmą, – technologiją komentavo Ž. Dijokas. – Atskirai išspaudžiamos sėklos, o masė išbarstoma lauke ir paliekama pūti dirvoje kaip trąša.“
Moliūgams jokių kitų trąšų nenaudojama, išskyrus kalio ir fosforo balansą. Azoto trąšos netinka, nes jos ilgintų vegetaciją.
Nors moliūgai ir sėjami mechanizuotai, tai nereiklios daržovės. Deja, praėjusių metų sezonas nebuvo sėkmingas, mat liepą dėl didelių karščių augalai mezgė dukart.
Iš moliūgų sėklų ūkyje spaudžiamas ne tik aliejus. Dalis jų fasuojamos į maišelius ir naudojamos kepiniams, maistui. Dar kitos susmulkinamos ir parduodamos moliūgų miltų pavidalu.
Ūkyje yra ir naujovių: su druska kepintos sėklos bei užtepėlė. Šeima svarsto ir apie moliūgų cukruočius, kitaip dar vadinamus cukatomis – cukruje virtus, cukraus sirupe įmirkytus ir išdžiovintus vaisių gabaliukus.
„Dijo ūkio“ nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.