Majerų šeimos ūkio sėkmės raktas – modernus požiūris

Pažangus ūkis

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius „Ūkininko patarėjui“ pažymėjo, kad Majerų ūkis, kuriame dirbami keli tūkstančiai ha žemės, puoselėjama augalininkystė ir pienininkystė, o malūne malami miltai, tiekiami Kauno r. įsikūrusiai duonos kepyklai „Garliavos duona“, yra jų rajono pasididžiavimas. „Ten dirba žmonės su polėkiu. Majerų šeimos ūkis nepriekaištingai sutvarkytas, ten – labai graži aplinka, kuri džiugina ne tik ūkio šeimininkus, bet ir bendruomenę. Šiame ūkyje pastatyta nauja ferma, įrengtos saulės elektrinės. Ūkis pažangus,  jame nuolat ieškoma naujovių, judama į priekį. Ūkyje darbuojasi ir bendrų sprendimų ieško visa šeima. Ir tai džiugina. Majerų ūkis samdo ir darbuotojus, kurie jame dirba daug metų, žmonės yra patenkinti. Visi jie – tarsi maža šeima“, – tikino M. Maciulevičius.

ŪP pasiteiravus šio ūkio įkūrėjo Romualdo Majero, kaip jam pavyko išauklėti vaikus, kad jie liktų ištikimi žemei ir darbuotųsi drauge, šis tikino, kad tai – aktualus ir svarbus klausimas visiems. Tačiau tai – individualu ir pateikti kažkokio stebuklingo recepto neįmanoma. „Tai – ne vienos dienos darbas. Nieko nebūna iš karto“, – tvirtino R. Majeras ir pridūrė, kad jis vaikus visą laikė mokė prieš priimant sprendimus gerai pagalvoti, o pasirinkus kelią, juo eiti nuosekliai. Tuomet atsakingu darbu galima pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Matė tėvų darbą

Ūkininkas neslėpė, kad jo rūpestis ūkiu tapo pavyzdžiu vaikams – jie matė tėvų darbą, rūpestį, vidinę stiprybę, valdant įtampas ir krūvius. „Gyvenimas privertė ne tik dirbti, kurti, investuoti, bet ir darbui atiduoti visą energiją. Kai visa tai teikia apčiuopiamą rezultatą, yra labai smagu. Džiugu, kad visa tai toliau valdys vaikai, kurie nuo mažų dienų buvo pratinami dirbti. Turi būti veiklos tęstinumas. Kam žmonės turi vaikų? Tam, kad jie tęstų pradėtus darbus. O jei kažką darai ne taip, tai po to, kaip dabar madinga, lieka tik pelenų dėžutė. O aš noriu, kad kažkas liktų, kad medis augtų, kad pastatas būtų tvarkingas, kad žmogus, eidamas keliu, neišsipurvintų batų, kad viskas liktų ateičiai“, – atviravo ŪP pašnekovas.

Anot jo, ūkininkavimas – atsakingas darbas, į kurį tenka eiti anksčiausiai už visus kitus, o grįžti – vėliausiai. „Jau esu užtarnautame poilsyje. Negalvojau, kad jo sulauksiu taip įtemptai dirbdamas. Pasirodo, kad sulaukiau, o tai reiškia, kad turėjome vidinės stiprybės, sugebėjome daug ką suvaldyti, net ir sveikatą išsaugoti“, – kalbėjo Kauno r. ūkininkas, visą savo gyvenimą paskyręs žemės ūkiui.

Rūpinosi ne tik šeima

R. Majeras mintimis nuklydo į jaunystę, kai, baigęs tuometę Žemės ūkio akademiją, pradėjo dirbti kolūkyje. „Dirbome visi, buvo toks gyvenimas, tokia santvarka, o 1991 m. pradėjau galvoti, ką daryti gyvenime ir nutariau rūpintis savo šeima – žmona bei trimis vaikais. Taip ir pradėjau naują ūkininkavimo kelią, kuriame atsirado įtampos, padidėjo krūvis ir atsakomybė. Sugebėjau organizuoti darbą, išplėsti ūkį. Galbūt tai buvo mano genuose? O gal įtakos turėjo mokslas? Sudėtinga pasakyti. Rūpinausi ne tik savo šeima, bet ir darbuotojais“, – teigė Kauno r. ūkininkas. R. Majero žmona Rita taip pat dirbo, nesėdėjo sudėjusi rankų. Ji 1995 m. įsirengė malūną, kuriame per parą sumalama apie 10 t kviečių. Saugant miltų kokybę, malūne malami tik ūkyje užauginti grūdai.

Keturis dešimtmečius ūkininkavęs R. Majeras pastaruosius ketverius konservatorių valdymo metus vadina žemdirbių negerbimo, menkinimo metais. „Kodėl niekas nepaaiškina žemdirbiui, žmogui, kuris įdėjo daug savo gyvenimo metų į žemės ūkį, į jo kūrimą, nes tai neįvyksta per dieną, iš kur atsirado nepagarba? Politika, valdininkai, žiniasklaida atliko vienadienius juodus darbus, kurie bus jaučiami ne vieną dešimtmetį. Vienas pelkes garbino, sudarė sąlygas pasiimti pinigus kažkokiai grupei, kiti kažką kitą garbino. Kodėl visa tai vyko? Todėl ir aišku, kodėl jaunimas netęsia tėvų pradėtų darbų. Juk nepagarba šiam sunkiam darbui, kuris verčiamas blogiu, žemdirbiui yra labai skaudus. Jei negerbiame ūkininko, negerbiame ir verslininko, ir vadovo, ir menininko... Tuomet žingsnis po žingsnio prieiname prie to, kad negerbiame ir vienas kito. Čia ir yra paaiškinimas, kodėl jaunimas nenori dirbti kaime, nenori tęsti tėvų darbų. Tuomet kokia bus Lietuvos ateitis, kokia bus mūsų tautos ateitis?“ – retoriškai klausė ŪP pašnekovas.

Reikia tinkamų sąlygų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.