Kauno klinikose – atliktų transplantacijų rekordai
Kauno klinikose pernai atliktų transplantacijų skaičius rekordinis: net 7 širdies ir 19 kepenų transplantacijų.
Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis pastebi, kad didėjantys transplantacijų skaičiai – organų donorystės programos ir visos daugiadalykės komandos indėlis, gerinantis donorinių organų prieinamumą Lietuvos pacientams.
„Džiaugiamės ne vienos transplantacijos komandos augimu, bet ir visų kolegų darbu bei supratimu, kad kiekvieno iš jų indėlis – reikšmingai prisidedantis prie geresnių paslaugų pacientams užtikrinimo, – teigia doc. E. Padervinskis. – Organų donorystė — itin kilnus sprendimas. Todėl visų komandų, dalyvaujančių transplantacijos procesuose vardu, dėkojame ir mirusių donorų artimiesiems už sunkią akimirką priimtą sprendimą paaukoti organus ir suteikti galimybę gyventi kitiems.“
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas prof. Povilas Jakuška džiaugiasi pagerintu širdies transplantacijų rekordu. 2014 m. buvo persodintos 5 širdys, o pernai net 7.
„Kai pacientui vystosi širdies nepakankamumas, nereaguojantis į medikamentinį gydymą, implantuojamas kairįjį skilvelį pavaduojantis prietaisas tam, kad pacientas sulauktų širdies transplantacijos, – sako prof. P. Jakuška. – Iššūkis didėja, nes pacientui širdies transplantacija tampa jau pakartotine organo operacija, tačiau specialistų komanda užtikrina sklandžią eigą ir recipiento priežiūrą tiek transplantacijos, tiek gijimo metu“.
Kepenų transplantacijų skaičius taip pat rekordinis.
Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas pastebi, kad mažėja donorinių kepenų, kurios yra netinkamos persodinimui. Tai lemia modernios technologijos, kvalifikuoti transplantologai bei donorų koordinatoriai.
Skyriaus vadovo teigimu, pasiruošimas šioms operacijoms ir ilga jų trukmė (kartais trunka apie parą) reikalauja visos komandos ištvermės ir pasiaukojimo. Net trys kepenų transplantacijos per vieną savaitę, iš jų dvi per vieną parą – praėjusių metų patirtis buvo rimtas iššūkis specialistams.
Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė sako, kad per 20 metų nuo pirmosios kepenų transplantacijos Kauno klinikose įvyko didelė pažanga. Per metus buvo atliekama 1–2 kepenų transplantacijos, o dabar beveik dvidešimt.
Pasak jos, kepenų transplantacijos laukiantys pacientai skirstomi į dvi grupes. „Skubios transplantacijos laukiantiesiems organo transplantaciją reikia atlikti kelių parų ar savaičių laikotarpyje dėl ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo. Viena dažniausių to priežasčių – ūmus virusinis B hepatitas. Tačiau dažnai šie pacientai neserga jokia kepenų liga, o ūmų kepenų funkcijos nepakankamumą sukelia apsinuodijimas grybais, vaistais ar kitos retesnės priežastys“, – paaiškina doc. I. Valantienė. Antrąją, didžiąją, donoro laukiančiųjų grupę sudaro sergantieji pažengusia įvairios kilmės kepenų ciroze su galutiniu kepenų funkcijos nepakankamumu, ligos sukeltomis įvairiomis komplikacijomis.
Gydytojai gastroenterologai kartu su pacientais nueina ilgą kelią iki kepenų transplantacijos, tiek po jos. „Sunkiausių pacientų gydymas iki organų transplantacijos dažnai užtrunka mėnesius, o kartais ir metus. Pacientams taikomi naujausi gydymo metodai, kad jie sulauktų organo transplantacijos.
Lietuvoje išskirtiniai gydytojų transplantologų pasiekimai
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje iš viso atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos. Jos dovanojo viltį pasveikti daugybei sunkiai sirgusių žmonių ir jų artimųjų.
Praėjusieji metai įeis į istoriją ir kaip metai, per kuriuos buvo atlikta daugiausia kepenų transplantacijų iki šiol – net 32. Iš jų 13 atlikta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o 19 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK).
„Transplantologija išlieka viena iš VUL SK veiklos prioritetų. Pastaraisiais metais buvo įdiegta daug mokslu paremtų kepenų transplantacijos inovacijų, pritaikytos tarptautinius standartus atitinkančios chirurginės technikos, sustiprintas tarpdisciplininis bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu“, – kalbėdama apie padidėjusius įvykusių kepenų transplantacijų skaičius pabrėžė Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė, abdominalinės chirurgijos gydytoja doc. dr. Aistė Kielaitė-Gulla.
Šiais metais VUL SK pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
„Tai unikalus bendros anesteziologų, chirurgų, radiologų ir laboratorinės medicinos specialistų, aukštos kvalifikacijos komandos rezultatas ir VUL SK įdiegta infrastruktūra“, – tikina doc. dr. A. Gulla.
Pamažu keičiasi žmonių požiūris į jautrią temą
Prie transplantologijos pažangos prisideda ir žinių apie organų donorystę sklaida. Pamažu keičiasi ir žmonių požiūris į šią jautrią temą.
Pernai net 4812 žmonių išreiškė pritarimą organų donorystei ir pasirašė Donoro korteles, 2021-aisiais tą padarė 4772 žmonės.
Registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46. Buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko Donoro inkstai.
Per praėjusius metus Lietuvoje iš viso buvo atliktos 84 inkstų transplantacijos, taip pat 9 širdies, 1 plaučio, 1 kasos-inksto ir 66 ragenų transplantacijos.
Iš užsienio buvo atgabenti 2 inkstai ir 3 kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donorinių plaučių transplantacijai, 6 kartus jie buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Konstatavus smegenų mirtį, vilties nebelieka, smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti, ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms.
Sausio pirmosiomis dienomis Lietuvoje transplantacijos laukė 317 žmonių, daugiausia – ragenos (159), inksto (69), kepenų (44 kepenų). Tarp laukiančiųjų transplantacijos 4 vaikai. Visų jų sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Šaltinis: Kauno klinikos, NTB
Kauno klinikų nuotrauka