Seneliai ir anūkai: išmokite džiaugtis drauge

Vasarą nemažai vaikų atostogauja pas senelius. Dažnai pasitaiko, kad seneliai nusprendžia taisyti tėvų auklėjimo klaidas: vieni būna pernelyg griežti ir reikalauja paklusnumo, kiti leidžia viską ir lepina kaip įmanydami. Tokiais atvejais viešnagė gali virsti išbandymu abiem pusėms, o kartais peraugti ir į visos šeimos konfliktą. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Pataria psichologė Alma Želvienė.

Kokias klaidas dažniausiai daro seneliai, bendraudami su anūkais,  kaip jų išvengti? O gal kartų nesutarimai neišvengiami? Svarbiausia, kad laikas, praleistas pas senelius, teiktų džiaugsmą abiem pusėms. Jei vaikai atostogauja, tai nereiškia, kad nereikia jokios rutinos – jie turi žinoti, kada keliamasi, kada pietaujama, kiek laiko skirta žaidimams, televizoriui ar kompiuteriui, o kiek – padėti seneliams. Leisti daryti viską, ką nori ir kada nori, – meškos paslauga, nes tiek vaikams, tiek jų tėvams po atostogų sunku grįžti į įprastas vėžes. Labai svarbu, kad seneliai suprastų, jog laikas pas juos – ne perauklėjimo ir ne lepinimo stovykla. Jie turėtų atsižvelgti į tai, kokios taisyklės taikomos vaikams tėvų namuose, ir stengtis prie jų prisiderinti. Taip vaikams rodoma, kad tėvų nustatytą tvarką reikia gerbti. Paaugliams turi būti suteikta daugiau laisvės ir galimybių rinktis, reikšti savo nuomonę. Kurie anūkų amžiaus tarps­niai kritiškiausi jų ir senelių tarpusavo santykiuose? Kiekviename amžiaus tarps­nyje artimieji yra svarbūs: jaučiant jų dėmesį ir rūpestį auga vaikų savivertė. Ikimokyklinukai dažniausiai labai prisirišę prie tėvų, todėl jiems sunku būti atskirai. Vis dėlto šio amžiaus vaikai paprastai greitai prisitaiko. Seneliai turėtų leisti vaikaičiams elgtis ir gyventi kuo panašiau kaip savo namuose, sudarytų jiems tokias sąlygas, kurios primintų įprastą kasdienybę. Svarbu pasirūpinti, kad ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai turėtų kuo užsiimti, nes šiuo periodu jie yra aktyvūs tyrinėtojai. Taip pat reikia stengtis, kad bendrautų su savo bendraamžiais, susirastų draugų kieme ar sode. Kai anūkai įžengia į paauglystę – kartų konfliktas dažnai neišvengiamas, skirtingas laikmetis ir vertybės atitolina anūkus nuo senelių. Abipusė tolerancija ir noras suprasti, dalintis savo patirtimi ir leisti paaugliui būti savimi – raktas į gerus santykius. Kaip konfliktinėse situacijose turėtų elgtis tėvai?

Pavyz­džiui, seneliai skambina jiems ir skundžiasi, kad nesusitvarko su anūku, o paskui ragelį griebia vaikas ir pasipila skundai  dėl senelių. Kurią pusę palaikyti? Jei konfliktai kyla senelių namuose tarp jų ir vaiko, reikia labai aiškiai suvokti, kad atsakingi pirmiausia yra jų dalyviai, tai yra seneliai ir anūkai. Tėvai šiuo atveju turėtų kiek įmanoma mažiau kištis, skatinti vaiką kalbėtis su seneliais, pačiam ieškoti išeičių. Lygiai taip pat seneliai, būdami suaugę ir brandūs žmonės, neturėtų vos iškilus sunkumams kreiptis į vaikų tėvus. Tam tikra situacija susiklosto čia ir dabar, todėl ji ir turi būti sprendžiama tuo momentu ir tarp tų narių, tarp kurių kyla. Jei atslūgus emocijoms ir atėjus laikui ieškoti sprendimo jo niekaip nepavyksta rasti, tėvai gali pasiūlyti, bet ne primesti, savo variantus. Ką turėtų aptarti tėvai su vaikais prieš išleisdami juos atostogauti pas senelius ir dėl ko reikėtų susitarti tėvams ir seneliams prieš atvykstant anūkams? Svarbiausia visiems kartu išsiaiškinti taisykles, tiksliai pasakyti vaikams, ko iš jų tikimasi, kada juos aplankys tėvai, kokios pareigos laukia nuvy­kus pas senelius. Svarbu kartu su atžalomis ruoštis kelionei, kalbėtis – vieniems vaikams tai galbūt nesukels jokių sunkumų, o kitiems gali prireikti daugiau padrąsinimo ir nuraminimo. Reaguokite į vaiko poreikius, nerimą išsklaidyti padeda aiškumas ir tvirtumas. Su seneliais reikėtų aptarti vaiko dienotvarkę, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio, maitinimosi, rengimosi ir kitus įpročius. Patarkite, kas geriau: ar numojus ranka vaikus vežti pas senelius net jei tarp jų nuolat kyla konfliktų, ar ieškoti kitos išeities? Vienareikšmio atsakymo nėra, nes aplinkybės labai skirtingos. Jei vaikas ikimokyklinukas ar ankstyvo mokyklinio amžiaus ir  kitu atveju atostogas turėtų leisti vienas namuose, pabūti pas senelius yra gera išeitis. Konfliktų kyla visur, svarbu išsiaiškinti priežastis ir mokytis spręsti nesutarimus. Jei vaikas vyresnis, savarankiškas, sugeba savimi pasirūpinti, atostogas gali leisti ir su savo draugais, jam mieloje aplinkoje.

Artimi ryšiai svarbūs ir sveikatai

Bostono koledže (JAV) atlikto tyrimo metu nagrinėta 376 senelių ir 340 anūkų psichikos sveikata. Tyrimas atskleidė, kad emociškai artimų senelių ir anūkų polinkis į depresiją buvo kur kas mažesnis. Tyrėjų teigimu, ilgėjant gyvenimo trukmei skirtingų kartų šeimos narių bendravimo reikšmė didėja. Vaikystėje užsimezgęs artimas senelių ir anūkų tarpusavio ryšys išlieka ir jiems suaugus. Tyrime dalyvavę seneliai teigė, kad jiems labai svarbu ne tik sulaukti pagalbos iš jau suaugusių anūkų, bet ir jiems padėti: patarti sudėtingoje situacijoje, pakviesti pietų ar kokia nors proga išrašyti čekį. Tai jiems leidžia jaustis reikalingiems. Suaugę vaikaičiai savo ruožtu padeda seneliams nuvykti į gydymo įstaigą, nuperka produktų ar pagelbsti buityje.

Patarimai seneliams, kaip geriau sutarti su vaikaičiais

• Atostogos – puikus laikas naujiems atradimams kartu. Leiskite anūkams jus ko nors išmokyti, tą patį padarykite ir jūs.
• Mylėti nereiškia besąlygiškai lepinti. Vaikams reikia rutinos, ribų, taisyklių, dienotvarkės.
• Jei anūkai jūsų namuose turės kokių nors pareigų, reikia apie tai juos ir jų tėvus informuoti iš anksto. Pareigos skatina vaiko savarankiškumą, todėl tai geras sprendimas. Tačiau vaiko pastangos turi būti vertinamos ir pastebimos, kitaip noras padėti gali dingti.
• Vaikams reikia bendrauti, todėl skatinkite susitikti su bendraamžiais, kartu žaisti.
• Niekada nežeminkite tėvų (neapkalbėkite, nekritikuokite) vaiko akivaizdoje. Menkindami juos mokote anūkus negerbti autoritetų ir suaugusiųjų. Taip pat ir jūsų pačių.
• Prisiminkite save vaikystėje leidžiantį laiką su artimaisiais. Kas jums kelia gražiausius prisiminimus? Įgyvendinkite tai su savo anūkais.
• Ieškokite bendrų temų, užsiėmimų, supraskite juos ir mylėkite, bet mokėkite likti tvirti ir gebantys pareikalauti laikytis taisyklių, kai to reikia.
• Pasakykite, kaip jaučiatės, paklauskite, kaip jaučiasi vaikas. Nespręskite konfliktų, kai emocijos dar kunkuliuoja, pirmiausia nusiraminkite, išeikite pasivaikščioti ir tik kai jausitės susitvardę, kalbėkite su anūku. Atminkite, kad ir jam reikia laiko nurimti. Konfliktai yra mūsų kasdienybės dalis – mokykimės iš jų.