Senoviškos Kūčios

• Lietuvoje etnografai priskaičiuoja daugiau nei šimtą Kūčių valgių.
• Seniausias patiekalas – kūčia. Ji gaminama iš mirkytų virtų kviečių, miežių ar rugių, taip pat įmaišoma mirkytų virtų žirnių ar pupų, maltų aguonų, išmaišoma su medumi saldintu vandeniu ar tik medumi. Dabar šeimininkės dar įdeda spanguolių, riešutų. Valgoma kaip desertas su aguonpieniu. Senovėje šio patiekalo turėjo ragauti visi šeimos nariai, nakčiai palikdavo ant stalo vėlėms vaišintis.
• Kūčiukai Lietuvoje vadinami labai skirtingai: prėskučiais, šližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais. Tačiau jų simbolika viena – tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti.
• Apeiginėms šventėms stalą turėtų dengti visa šeima.
• Aukštaitijoje Kūčioms ant stalo būtinai dėdavo virtų kviečių, paprastai užpiltų medaus salde. Senovėje buvo mėgstamas ir šustinis – tai tokios avižinės bandelės. Vilnijos kraštui būdingas valgis yra virtinukai su aguonų įdaru. Neretuose namuose buvo galima sutikti ir ruginių miltų rauge virtos džiovintų baravykų sriubos.
• Neatsiejama žemaitiško Kūčių stalo dalis yra kanapės. Paskrudinti malti kanapių grūdai su truputėliu druskos, svogūnų ir česnakų yra vadinami kanapyne ir valgomi su karštomis bulvėmis. Labai senoviškas patiekalas cibulinė. Į svogūnų griežinėlių rasalą sudedamos sutrintos, ant žarijų paskrudintos silkių galvos ir taip pat valgoma su karštomis su luobele virtomis bulvėmis.
• Suvalkiečiai ant stalo dėdavo virtų žirnių ir pupų bei avižinio kisieliaus. Vakarienė šiame krašte užbaigiama apeiginiu šeimininkų perpus obuolio suvalgymu, kas simbolizavo biblinius Ievą ir Adomą.
• Dzūkai Kūčių vakarą verda pasninko sriubas, kepa grikines babkas bei papločius, vadinamus lamancais. Dzūkijoje kone ilgiausiai išsilaikė paprotys prieš sėdant prie šventinio stalo aplink trobą apnešti kraitelėje sudėtus šventinius valgius. Tai kitados darydavo šeimos galva.
• Kalėdų stalo pagrindiniu valgiu buvo laikomi mėsos patiekalai ir dažniausiai iš kiaulienos. Todėl šeimininkės stengdavosi pagaminti šaltienos ar šiupinį su kiaulės šnipu bei ausimis, iškepti vėdarų, žąsį su raugintais kopūstais ar gardų kumpio kepsnį.
• Ant šventinio stalo uždegta žvakė siejama su viltimi, ramybe, apsauga nuo nelaimių.

Maisto reikšmė ant Kūčių stalo

• Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, kuris laikomas laimės simboliu
• Žirniai, pupos ir pupelės – tai Adomo ir Ievos, Marijos bei visų vargo žmonių ašaros
• Spanguolės – saugo nuo priešų
• Grūdai – skalsa, derlingi ir sėkmingi metai
• Medus – šviesos ir sveikatos simbolis
• Žuvis primena apaštalus, kurie buvo žmonių sielų žvejai

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.