Senstančiame kaime nesulaukę paramos, jaunieji ūkininkai kelia sparnus

Lietuvos kaime yra tik apie 12 tūkstančių jaunųjų ūkininkų. Ekspertai įspėja, jei vyresnio amžiaus ūkininkų nebus kam pakeisti,  Lietuvoje apskritai gali nelikti, kad kam dirbti žemės. Tačiau artimiausiu metu situacija, atrodo,  ne tik nepagerės, bet gali dar ir pablogėti.

Liko nepanaudotų lėšų  

Nusivylę valdžios politika, visuomenėje formuojama nuomone, jog žemės ūkis – vos ne visų blogybių kaltininkas šalyje, jaunieji ūkininkai meta žemės ūkį, užsiima kita veikla ar emigruoja į užsienį. Vos 345 jaunieji ūkininkai šiais metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA)  pateikė paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Šiai investicinei programai buvo skirta daugiau nei 13 mln. eurų paramos. Privalomus atrankos balus surinko 329 paraiškos, jauniesiems ūkininkams planuojama paskirstyti 11,2 mln. eurų. Likusias nepanaudotas paramos lėšas – 1,8 mln. eurų – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) perskirstys.

Remiami ne tie

„Prieš trejus metus jaunojo ūkininko įsikūrimo programai paraiškas pateikė daugiau kaip tūkstantis jaunųjų ūkininkų, tačiau tik dviem šimtams pareiškėjų atsirado pinigų. Tūkstantis jaunų žmonių norėjo ūkininkauti, pateikė projektus, jautė atsakomybę už projektą, norėjo prisiimti riziką, tačiau turėjo nusivilti, nes jiems pritrūko pinigų. Kai mes kalbamės su Europos Komisijos (EK) atstovais, jie nesupranta tokių dalykų, nes Lietuvoje, kaip ir visoje ES, kaimas sensta, jaunųjų ūkininkų nedaug, o kai ateina jauni žmonės norėdami įsitvirtinti, jiems padėti pritrūkstama pinigų“, – teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Ūkininkai sensta

„Vis plečiame kaimą, o jis tik traukiasi, nes nėra kaimo plėtros strategijos, o yra tik pinigų padalijimai tiems, kas stipresni, kas pažinčių turi. ES kaimo plėtrai skirtos lėšos dalijamos į visas puses, tačiau jauniesiems ūkininkams, šeimos ūkiams, kuriuose daug jaunimo, paramos pinigų pagal programas skiriama per mažai“, – įsitikinęs ŽUR Kaimo plėtros komiteto pirmininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.

Per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje ūkininkų skaičius sumenko daugiau kaip 121 tūkstančiu: 2004 m. buvo 237 tūkst. ūkininkų, 2019 m. sausio 1 d., Ūkininkų ūkių registro duomenimis, buvo registruota 115 819 ūkininkų ūkių. Jaunųjų ūkininkų dalis mažėja, o žemės ūkio darbuotojų amžius auga.

Dauguma ūkininkų (46 proc.) – asmenys nuo 40 m. iki pensinio amžiaus, 39 proc. ūkininkų yra 65 metų ar vyresni,  o jaunųjų ūkininkų – tik 15 proc. Jei tokia tendencija tęsis, kaimo nykimas ir žlugimas neišvengiamas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 123, p. 1-5