Mažai kam reikalinga avių vilna serbui pasufleravo genialią naujo verslo idėją

Žemės ūkio inžinieriaus Nikicos Marinkovičiaus novatoriškas produktas pateko tarp 40 geriausių konkurse, kuriame dalyvavo 30 000 startuolių iš 53 šalių. Jis sukūrė ir pagamino kartonines dėžes maistui ir vaistams gabenti, kuriose šilumos izoliatorius yra ne kas kita, o avies vilna.

Idėjos gimimas

Pati idėja gimė prieš kelerius metus vyrui užsiimant ekologiškų maisto produktų tiekimo verslu: vienas klientas nenorėjo, kad maistas jam būtų pristatomas polistireno pakuotėse, laikydamas tai nesveiku variantu.

Ieškodamas sveikesnių alternatyvų serbas išrado kažką visiškai naujo – ekologišką termopakavimo variantą, kartoninę dėžę, kurios šilumos izoliatorius yra avies vilna.

„Mūsų rajone vilnos labai daug, avis tenka reguliariai kirpti. Neretai piemenims tekdavo ją išmesti, nes neturi kam parduoti. Radome modernų tos vilnos pritaikymą, tik ją reikia išplauti ir apdoroti pagal mūsų poreikius“, – portalui agroklub.ba pasakojo išradėjas.

Jis sako, jog avies vilna yra natūralus izoliatorius ir turi tokį patį šilumos laidumo koeficientą kaip tradiciškai tokioms pakuotėms naudojamas putplastis, tačiau šis potencialas iki šiol nebuvo išnaudotas.

Kampanija, atvedusi į sėkmę

Galbūt ši idėja, kaip ir daugelis novatoriškų idėjų šiose srityse, nebūtų galėjusi išaugti į rimtą, visame pasaulyje pripažintą verslą, jei Nikica dar 2018 metais nebūtų pradėjęs socialiniuose tinkluose kampanijos, pavadintos „Mažiau polistireno“. Ši idėja sulaukė tokio didelio pasaulio visuomenės atgarsio, kad apie šį produktą pranešė net Amerikos portalai, rašo portalas ekapija.com.

Atsižvelgiant į tai, kad kasmet apie 2,3 milijardo kilogramų putų polistireno patenka į mūsų sąvartynus ir vandenis, kad 90 000 polistireno pramonės darbuotojų kasmet susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, kad Amerikos piliečiai kasmet išmeta 25 trilijonus putplasčio puodelių, putplasčio keitimas ekologiškomis pakuotėmis sukėlė didelį pasaulio visuomenės susidomėjimą. Todėl startuoliui iš mažai kam JAV žinomo Vršaco plačiai atsivėrė durys.

Šiandien „Woolapack“ jau planuoja atidaryti savo filialą būtent Amerikoje, o dabar N. Marinkovičius plėtoja savo verslą su klientais iš Jungtinių Arabų Emyratų, Austrijos, Lenkijos, Rumunijos...

„Koronaviruso plitimo metu daugiausiai užsakymų turėjome iš Austrijos, nes tuo metu jie mūsų dėžėse pristatydavo maistą klientams. Tais laikais mums tikrai buvo iššūkis pristatyti savo produkciją – dėl uždarytų sienų, bet kažkaip susitvarkėme. Po koronaviruso į mus pradėjo kreiptis mažesnės įmonės iš Vidurio ir Rytų Europos, gaminančios vietinį maistą ir natūralią kosmetiką...“, – sako išradėjas.

Technologija ir sėkmė

Pasirodo, tokiai pakuotei tinka bet kokios veislės avių vilną. Juolab, kad Balkanuose avių rinka yra gana didelė – vilną startuolis perka Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Juodkalnijoje.

Po suspaudimo vilna suvyniojama į vandeniui atsparų popierių ir dedama į daugkartinio naudojimo dėžutę, kurią vėliau galima perdirbti.

Pirmasis patentuotas gaminys buvo medinė dėžutė su suspaustos vilnos įdėklais, už kurią jis ir jo verslo partneris gavo 100 000 JAV dolerių prizą kaip pasaulinis novatorius parodoje „Expo 2020“ Dubajuje. Tačiau klientai pageidavo, kad pakuotė būtų lengvesnė, todėl N. Marinkovičius savarankiškai įkūrė dabartinį startuolį „Woolapack“, skirtą kartoninių dėžių gamybai.

Netrukus prasidėjo naujos sėkmės istorijos ir pripažinimai, o 2022 m. Rijade vykusiame „Global Network of Entrepreneurship“ konkurse jo novatoriškas produktas pateko tarp 40 geriausių 30 000 startuolių iš 53 šalių.

Rinka plečiasi

Ekologiškos pakuotės sėkmė nuvedė jį į Saudo Arabiją ir Abu Dabį.

„Dabar mūsų tikslas – užkariauti visų Europos šalių rinką ir atidaryti atstovybes Amerikoje. Produktas įdomus ir šalies gamintojams, vyndariams bei sūrių gamintojams, ypač vasarą, nes šiose dėžėse temperatūra palaikoma nuo dviejų iki septynių laipsnių 24 ir net 72 valandas“, – aiškina šis novatorius.

Tokiose dėžutėse galima gabenti ne tik mėsą, bet ir ledus, ekologišką kosmetiką.

Jis sako tikintis, kad ateityje polistireno pakuotės bus visiškai atsisakyta, nes dėl jų į mūsų organizmus patenka mikroplastikas, o tai ilgainiui sukelia neigiamų pasekmių sveikatai. N. Marinkovičius šiuo metu reziduoja Vršace, kuriame jo įkurtoje ekologiškų pakuočių gamybos firmoje dirba dešimtys darbuotojų. Tačiau jau gegužę jis planuoja kraustytis į erdvesnes patalpas, nes susidomėjusių jo gaminiais atsiranda vis daugiau.

Be rinkos plėtros, jis turi ir kitų planų, tarp kurių – produktai tiesiai iš ūkio iki vartotojo stalo.

Apie išradėją

Kaip skelbiama Linkedin socialinima tinkle, N. Marinkovičius turi žemės ūkio inžinieriaus diplomą, yra baigęs žemės ūkio vadybą Novi Sado universitete, Serbijoje. Turi sukaupęs daug patirties vykdant įvairius projektus – žemės ūkio, vietos ekonomikos plėtros ir IT sektoriuje.

Dirbo su plėtros projektais kalnuotuose Balkanų regionuose JT (FAO) Maisto ir žemės ūkio organizacijoje.

Zelenoo.com startuolio – ekologiško maisto pristatymo Serbijoje įkūrėjas.

„Smart living challenge“ Švedijoje (Munktell mokslo parkas ir Švedijos institutas) 2014 ir Socialinio verslumo iššūkio Austrijoje 2016 nugalėtojas (Austrijos plėtros agentūra).

„Woolapack“ startuolio įkūrėjas – ekologiškos pakuotės ekologiškiems produktams su perdirbimo proceso galimybe. „Investment ready“ programos (IRP) akademijos Vienoje 2015 dalyvis ir „CEE Impact“ dienos dalyvis.

2016 m. Smulkios žemės ūkio įmonės, besispecializuojančios braškių auginimo srityje, direktorius 2008 m. 2010 m. Dirba su kaimo plėtros projektais per plėtros agentūras, tokias kaip USAID ir GIZ, kaip projektų vadovas Italijoje ir Izraelyje maisto grandinės tiekimo srityje.

Parengė Ričardas Čekutis